Įkurta europinė institucija, besirūpinanti vargonų išsaugojimu

Saulėtomis 2000-ųjų rugsėjo dienomis istoriniame Kroatijos mieste Varaždine įvyko pirmasis Europos kongresas "Vargonai kaip Europos kultūros vertybė". Pagrindinis šio kongreso tikslas buvo susipažinti su Vidurio ir Rytų Europos (t.y. komunistų nualintų) kraštų vargonų paveldo būkle bei įkurti instituciją, kuri rūpintųsi šio paveldo apsaugojimu ir atgaivinimu. Buvo perskaityti referatai apie Baltijos šalių, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Vengrijos, Rumunijos, Slovėnijos, Kroatijos vargonų paveldą, jo būklę ir paminklosaugą. Pranešimus Europos vargonų paminklosaugos klausimais skaitė prof.L.F.Tagliavini (išrinktas kongreso garbės prezidentu), prof.H.Fogelis, buvęs Bavarijos kultūros ministras prof.H.Maieris. Kongresą organizavo Varaždino savivaldybė, Kroatijos kultūros ministerija ir Varaždino kurija. Pats Varaždino vyskupas Marko Culej aktyviai ir nuoširdžiai dalyvavo kongreso darbe.
Viso renginio siela ir pagrindiniai organizatoriai buvo Varaždino dekanas mons. Alojsije Domislovičius bei žinomas vargonininkas prof.Ch.Bosertas. O pagrindinis šio kongreso ir viso prasidėjusio sąjūdžio rėmėjas yra Vatikano kultūros institutas (Pontificium Consilium de Cultura Vatikan), kurio vadovas kardinolas Paul Poupard atsiuntė sveikinimo laišką ir pažadėjo ypatingą globą. Kongreso priimtoje rezoliucijoje pabrėžta, kad vargonai ir vargonų muzika yra neatsiejama Europos kultūrinės tradicijos dalis ir kad per vargonus ypač ryškiai pasireiškia europietiška tapatybė.
Tačiau daugelyje Europos šalių vargonai yra pavojuje. Taip yra dėl natūralaus nykimo, dėl lėšų trūkumo, tačiau daugiausia - dėl apsileidimo, abejingumo, sumaterialėjimo ir paviršutiniško pažangos įsivaizdavimo. Siekiant išsaugoti šį neįkainojamą palikimą, raginama vienyti bažnytinių bendruomenių, paminklosaugininkų, vargonų specialistų, valstybinių ir visuomeninių institucijų, įskaitant UNESCO, Europos Sąjungą, Europos Tarybą, Europos Banką.
Varaždino kongresas kviečia vyriausybes, Bažnyčias ir piliečius: padėkite paskutinę minutę išgelbėti Vidurio ir Rytų Europos vargonus nuo pražūties. Nutieskite tiltus tarp praeities ir dabarties, tarp specialistų ir mėgėjų, tarp vargonų meistrų ir vargonininkų, tarp tikinčiųjų ir vargonų koncertų lankytojų! Vidurio ir Rytų Europos vargonai neturi tapti gigantiškomis kapinėmis. Jie turi būti ne tik išsaugoti, bet ir atgaivinti, jie turi suskambėti, kad atliktų savo liturginę ir meninę paskirtį, nes vargonai yra neatskiriama europietiškos krikščioniškos kultūros dalis - kviečiama kongreso rezoliucijoje. Pridursime - Lietuvoje ant sunaikinimo ribos yra apie 200 istorinių vargonų, o štai Čekijoje - du tūkstančiai.
2001-ųjų birželio viduryje Švedijos mieste Geteborge įvyko antrasis susitikimas, pavadintas EOS 2001 (The European Organ Symposium - Europos vargonų simpoziumas). Buvo perskaityta pranešimų konkretesniais vargonų apsaugos klausimais, pristatomi žymiausi tarptautiniai projektai. Tarp jų - Vilniaus Šv.Dvasios A.G.Casparinio vargonų tyrinėjimo ir restauravimo projektas, kuris šiuo metu įgyvendinamas tarptautinėmis pajėgomis. Projektą koordinuoja GOArtas - Geteborgo universiteto vargonų meno centras.
Geteborgo simpoziume dalyvavo Varaždino vyskupas M.Culej ir mons.A.Domislovičius. Pastarasis perskaitė pranešimą, kurį teisingiau būtų pavadinti pamokslu: "Mes čia susirinkome tam, kad suvienytume savo jėgas vargonams - tai nepaprastai Europos kultūros vertybei. Kaip sakė praėjusiame kongrese Varaždine prof. dr. H.Maieris, mes esame didelėse kapinėse, kur guli didelė daugybė kultūros vertybių. Čia palaidoti Vargonai. Vargonai yra meno kūrinys, kurį per daugelį epochų kūrė genialūs žmonės. Toks kūrinys gali būti sukurtas tik sutelkus didžiausią išmintį ir širdies jautrumą. Vargonai savo ypatingais kultūriniais turtais ir savo skambesiu taip sujaudina žmonių sielas, kad juos vadina instrumentų karaliumi.
Vidurio ir Rytų Europoje yra tūkstančiai vargonų, daugiausia bažnyčiose, ir šių eilučių autorių sujaudino palyginimas su kapinėmis - daugybė vargonų yra jau žuvę ir daugybė yra pakeliui į pražūtį. Jie gali būti nepataisomai sudarkyti arba ir visai sunykti. Daugelis vargonų dar galėjo būti išgelbėti. Ir dažniausiai dėl to kalta ne sunki finansinė būklė, o supratimo apie šimtmečius egzistuojančią kultūros vertybę - vargonus - stoka.
Geteborgo simpoziume buvo nutarta kurti bendrą Europos istorinių vargonų duomenų bazę. To dėka kiekvienų konkrečių vargonų (nesvarbu, ar jie stovi Lietuvos, Slovakijos ar Rumunijos bažnyčioje) būklė, priežiūra, restauravimo metodika taps tarptautinio domėjimosi objektu. Tai sustiprintų atsakomybės jausmą ir turėtų padėti apsaugoti senuosius vargonus nuo žalojimo. Tuomet, kartojant mons.A.Domislovičiaus žodžius, mes šimtametį kultūros palikimą ramia sąžine galėsime perduoti ateinančioms kartoms.

Rimantas GUČAS
Muzikologas, vargonų restauratorius

© 2001 "XXI amžius"