"Kai siela išsilaisvina ir baigias vergija..."

Tokios aistringos, pilietiškos eilutės dar ir dabar skamba aktoriaus, poeto, atkaklaus Laisvės šauklio, visų mylimo, o kartu paprasto, šilto ir jautraus žmogaus - Kęstučio Genio (1928 10 10-1996 12 15) poezijoje. Jau sukako penkeri metai, kai jo nebėra tarp mūsų.
K.Genys yra išskirtinis mūsų kultūros reiškinys. Tai didelio, neeilinio talento asmenybė, nesutikusi savo įsitikinimų aukoti dėl garbės, patogumų, karjeros. Daugelį metų jo poezija gulėjo "stalčiuje". K.Genio eilėraščių mintis - atvira, laisva, be įmantrybių, išvedžiojimų. Jo posmai - tarsi žaizdre išlydyti žodžiai.
Aktorius K.Genys sukūrė nemažai vaidmenų teatre, lietuviškame kine. Ir šiandien daugelis mena grakštų grafą Almaviną Bomaršė "Figaro vedybose", iškilų bei didingą Antonijų Šekspyro tragedijoje, išmintingą, aistringą, sugebantį aukotis meilės vardan Žygimantą Augustą J.Grušo dramoje "Barbora Radvilaitė". O kur dar dešimtys kitų nuostabiai puikių, meistriškai atliktų vaidmenų.

Kęstutis Genys

Vadovavęs penkių ministrų kabinetų finansams

V.Petrulis, žymus trečiojo dešimtmečio valstybininkas, politikas, gimė 1890 m. vasario 23 d. pasiturinčio (turėjusio 30 ha žemės) darbštaus, šviesaus Kateliškių kaimo (Vabalninko vls., Biržų aps.) ūkininko šeimoje.
1900-aisiais V.Petrulis baigė pradžios mokyklą. Jam einant dešimtus metus, mirė tėvas, todėl toliau galėjo mokytis tik brolio kunigo Alfonso remiamas. Mokėsi Mintaujos gimnazijoje, iš kurios paskutinės klasės buvo pašalintas. Vieni autoriai teigia, kad jis pašalintas už revoliucinę veiklą, kiti - už anticarines nuotaikas. Po to V.Petrulis mokytojavo, o gimnazijos baigiamuosius egzaminus išlaikė eksternu.
Literatūroje rašoma, kad 1911 metais V.Petrulis įstojo į Maskvos komercinį institutą, tačiau jo baudžiamojoje byloje nurodyti kiti įstojimo metai - 1912-ieji. Vargu ar ir viena, ir kita data teisinga, nes Lietuvių mokslo draugijos narių sąraše V. Petrulis įvardintas kaip studentas, įstojęs į ją 1910 metais. Jis pasirinko tais laikais tarp lietuvių mažai populiarią ekonomisto profesiją. Kaip matyti iš jo darbų, padarytos svaiginančios karjeros Nepriklausomybės metais, instituto dėstytojai davė tvirtus ekonomikos mokslo pagrindus. Baigęs institutą, V.Petrulis dirbo Maskvoje, Peterburge, Voroneže. Voroneže jis darbavosi Lietuvių draugijoje nukentėjusiems nuo karo šelpti, prie jos išlaikomos gimnazijos organizavo buhalterinės apskaitos kursus. Jis priklausė Santaros partijai, buvo išrinktas į jos CK, tapo jo iždininku.

Vytautas Petrulis