XXI amžius

Nostalgija sovietmečiui

Iš LRT generalinio direktoriaus pareigų pasitraukus V.Žukui ir jo vietą užėmus V.Milakniui, televizijos laidų savaitinis tinklelis, be kitų pakitimų, pasipildė laidų ciklu "Kai aš mažas buvau", kurį veda muzikologas V.Gerulaitis. Pastarasis, matyt, panoro parodyti savo erudiciją ne tik muzikos, bet ir kitose srityse. Manome, kad televizijos laidų ruošimas - ne vien autorių užgaidos. Jos dar yra aprobuojamos ir televizijos laidų vyr.redaktorės, kuri taip pat atsakinga už jų kokybę ir aktualumą. Savo argumentuotą nuomonę apie padėtį, Lietuvos televizijos laidų kokybę norime pristatyti ir "XXI amžiaus" skaitytojams.
LRT savaitinis televizijos tinklelis yra užpildytas įvairaus turinio specialiomis laidomis, įskaitant ir žinias, sportą, meninius ir dokumentinius filmus, reklamą ir t.t. Ne visų laidų dažnumas savaitiniame tinklelyje yra vienodas, todėl, norėdami susidaryti tikslesnį vaizdą, pasidomėjome keturių savaičių (spalio 6 d. - lapkričio 5 d.) laikotarpio kai kurių laidų dažnumu ir jų trukme.
Dažniausiai pasikartojanti (12 kartų) ir ilgiausiai trunkanti (9 valandas) yra laida "Kai aš mažas buvau". Po jos - "Popietė su A.Čekuoliu" (9 k., 4,5 val.), "Paskutinė kryžkelė" (4 k., 4 val.), "Kultūros spąstai" (4 k., 3,25 val.), "Laiko ženklai" (6 k., 3 val.), "Spaudos klubas" (4 k., 3 val.), "Katalikų Bažnyčios naujienos", "Šventadienio mintys", "Krikščionio žodis" (visų 9 k., 2,8 val.), "Dviese valtyje" ir "Etnokultūros ratas" (po 5 k., ir 2,5 val.), "Be noragų nebus pyragų" (4 k., 2 val.), "Prašau žodžio" (3 k., 1,75 val.), "Vizijos ir tikrovė" (2 k., 1,6 val.), "Kūrybos metas" ir "Eurogrąža" (po 3 k., ir 1,5 val.), "Europos laikrodis " (4 k., 1,0 val.).
Įdomu, kodėl LRT rodo tokį išskirtinį dėmesį laidoms "Kai aš mažas buvau" ir "Popietė su A.Čekuoliu"? Gal dėl to, kad vienu metu Č.Juršėnas ir filosofu vadinamas A.Juozaitis (apdovanotas A.Brazausko patarėjo kultūros klausimais vieta už Lietuvos Atgimimo pradžioje atiduotą A.Brazauskui teisę būti Aukščiausiosios Tarybos deputatu Maskvoje ir kitos paslaugos) išreiškė nepasitenkinimą LRT darbu, teigdami, jog per mažai televizija skiria dėmesio šiuomet Seime esančiai kairiųjų daugumai? Žiniasklaida komentuoja V.Milaknio ir A.Brazausko susitikimą, kuriame, manoma, A.Brazauskas pritarė LRT abonentinio mokesčio įvedimui, mainais gavęs V.Milaknio sutikimą skirti daugiau laiko, transliuojant laidas, palankias kairiesiems, tarp jų - ir šlovinančias sovietinę praeitį. Matyt, dėl šios priežasties Č.Juršėnas ir A.Juozaitis savo nepasitenkinimą LRT darbu sustabdė. Nors Č.Juršėnas laidoje "Dviese valtyje", ir labai stengdamasis neišsiduoti, neužmiršta pagirti sovietmečio. Manome, kad jam tai ir privalu, kaip buvusiam LKP CK propogandos skyriaus vedėjui. Tokios mintys - ir apie A.Čekuolį, sovietmečiu dažnai siųstą į "specialias" komandiruotes į vadinamąsias kapitalistines valstybes. Belieka džiaugtis, kad Atgimimo metais jis prisipažino bendradarbiavęs su tomis struktūromis ir gana stipriai pasuko objektyvumo link.
"Kai aš mažas buvau" laida, šlovinanti sovietinę okupaciją, skamba bjauriu disonansu, palyginus su kitomis, labai aktualiomis LDK istorijos-kultūros-meno palikimo, prieškario Lietuvos gyvenimo, religijos, integravimosi į europines struktūras, šiuolaikinio meno, kultūros ir etnokultūros bei kitais klausimais - laidomis. Tris kartus per savaitę po 2,25 val. rodoma kronikos "Tarybų Lietuva" medžiaga. Šventinėse tribūnose puikuojasi Maskvos marionetės - LKP vyriausybės nariai. Matome Justą Paleckį, kuris su savo "bendražygiais" pardavė Lietuvą sovietų vergijon, dėl ko, nežiūrint į jo "dorus" poelgius gelbėjant atskirus žmones, tūkstančiai žmonių žuvo kančiose ir bado mirtimi. Jį labai giria ir gina sūnus Justas Vincas Paleckis, kuris, baigęs atitinkamų struktūrų mokslus Maskvoje, dirbo kapitalistinėse valstybėse. Paskutinė jo darbo vieta sovietmečiu buvo SSRS ambasados kultūros atašė Šveicarijoje. Kyla klausimas, kas iš paprastų Lietuvos piliečių tuo metu galėjo dirbti užsienyje sovietinėse ambasadose? Nėra paslaptis, kad apie 98 proc. visų Sovietų Sąjungos ambasadų darbuotojų užsienyje buvo Maskvos represinių struktūrų atstovai. Įdomu, dėl kokių nuopelnų Lietuvai J.V.Paleckis šiandien puikuojasi diplomato fraku Londone?
Šio straipsnio autoriai matė ir puikiai prisimena Lietuvos Nepriklausomybės netekimo tragediją, pokario meto represijas, partizanų kovas su sovietiniais okupantais, priverstinį kolūkių kūrimą ir kaimo naikinimą. Tad leiskite, laidos "Kai aš mažas buvau" vedėjau, jums trumpai kai ką priminti.
1940-aisiais, kolaborantui J.Paleckiui tik ką parnešus Stalino "saulę" iš Maskvos, prasidėjo represijos prieš Lietuvos elitą. 1941 m. birželio 14-osios naktį buvo pirmas masinis gyventojų trėmimas, kurį vykdė Maskvos represinio NKVD, NKGB, KGB aparato įgaliotiniai ir vietiniai Lietuvos kolaborantai. 1940-1941 metais buvo ištremta, įkalinta, nužudyta apie 32 tūkst. Lietuvos gyventojų.
1948 metais J.Paleckio bendramintis A.Sniečkus ne tik nuolankiai vykdė Maskvos sprendimus, ir dar papildomai savo parašu juos patvirtindavo. Buvo ištremta 12 tūkst. šeimų.Trečdalį tremtinių sudarė vaikai iki 16 metų. Kas dešimtas ištremtasis mirė nuo bado, šalčio ir ligų Sibiro platybėse, prie Lediniuotojo vandenyno.
Masiniai ir pavieniai trėmimai vyko iki 1954-ųjų. Jie sutapo su priverstiniu kolūkių kūrimu, kai sovietiniai aktyvistai, atvykę iš rajonų centrų į kaimus, su naganais rankose ne tik grasino žemdirbiams, bet juos ir trėmė. Kaimas buvo sunaikintas. Žmonės, nematydami ateities, pradėjo girtuokliauti ir, negaudami faktiškai jokio mokesčio už darbą, pradėjo vogti. Vieninteliu jų pragyvenimo šaltiniu tapo iš jų pačių atimtos ir kolūkio duotos 60 arų žemės sklypelis.
1944-1953 metų kovoje su sovietiniais okupantais žuvo 20 tūkst. partizanų. Išniekinti jų kūnai buvo išmėtyti miesteliuose ant grindinio ir paliekami gulėti keletą dienų. Sovietiniai aktyvistai visą laiką sekė, ar neprieis kas iš jų tėvų, giminių, kuriuos būtų galima apkaltinti antisovietine veikla. Partizanų kūnai buvo sumetami į žvyrduobes, durpynus, užkasami slaptose vietose, kad jų nesurastų. Iki šiandien daug nežinomų aukų, dingusių Sibiro platybėse.
Suprantama, kad viso pokario siaubo V.Gerulaitis matyti negalėjo, nes buvo apie trejų metų amžiaus, kada mirė stalinistinio teroro įkvėpėjas ir puoselėtojas. Tačiau, augdamas mokytojų šeimoje, šito negalėjo nesužinoti. Matyt, jaunystėje į sovietinę okupaciją žiūrėjo pro rožinius akinius, todėl dabar ją maloniai komentuoja. Įdomu, ar tokia LRT laida yra tik Lietuvos praeities realybės nesuvokimas, ar sąmoningai neokomunistų suplanuotas užsakymas V.Milakniui, o vykdytoju pasirinktas nupilietintos visuomenės atstovas V.Gerulaitis?
Esame įsitikinę, kad ši laida yra sąmoninga sovietinės "gerovės" propaganda. Dar daugelis, nekalbant apie 200 tūkst. SSKP-LKP narių ir jų atžalų, ilgisi sovietmečio. Tokių sovietmečio "gerovės" gerbėjų, šiandien su pagieža šmeižiančių dešiniuosius ir jų lyderius, rankose esanti žiniasklaida neužmiršta akcentuoti žudynių, skurdo, narkotikų vartojimo, AIDS plitimo ir kitų negerovių.
Po Atgimimo, subyrėjus SSKP-LKP vienpartinei sistemai, susikūrė arba atsikūrė daugelis politinių partijų. Kas gi papildė daugiapartinės sistemos gretas? Gal iš kažkur atvykę žmonės, kuriems svetima bolševikinė-komunistinė ideologija? Deja! Daugiapartinėje sistemoje labai greitai įsitvirtino buvusieji sovietiniai nomenklatūrininkai. Ar buvo nors vienas po Atgimimo politinis darinys be SSKP-LKP atstovų? Ne. To neišvengė nei Sąjūdis, nei TS(LK), nei Krikščionių demokratų partija. O ką jau kalbėti apie Socialdemokratų, Valstiečių, Naujosios demokratijos (Moterų), Socialliberalų ir kitas panašias partijas bei sąjungas, kurių lyderiais tapo SSKP-LKP nomenklatūrininkai. Komunistai pavirto socialdemokratais. Po to Aukščiausioje Taryboje, vėliau - seimuose, vyriausybėse, savivaldybėse politiškai neišprususio Lietuvos elektorato dėka sovietmečio nomenklatūra ne tik išliko, bet ir sugebėjo išsikovoti daugumą. Žemesnio lygio valstybės institucijose - ministerijose, departamentuose - taip pat išliko dauguma sovietmečio kadrų, kurių mąstysena ir darbo metodai mažai pasikeitė.
Ar nepriklausomybė kalta, kad visuose valstybės institucijų lygiuose toleruojama korupcija, suaktyvėjo nusikaltėlių pasaulis, kurio grupuotės vieni kitus žudo? Kodėl nesugebama operatyviai spręsti aktualių socialinių, ekonominių, teisėtvarkos, teisėsaugos problemų, kodėl įstrigusios sveikatos, švietimo, žemės, pensijų reformos? Kodėl paprasto piliečio skundai dėl pažeistų jo teisių įvairiose gyvenimo srityse dažniausiai lieka be atgarsio, o nusikaltėliai Strasbūro teisme laimi bylas prieš Lietuvos valstybę? Kokioje valstybėje nuteistam ir kalinčiam Seimo nariui iš valstybės iždo mokama alga?
Ar visos negerovės Lietuvoje atsirado tik po Atgimimo? Deja! Jos buvo užprogramuotos 50 metų trukusioje sovietų okupacijoje. Akivaizdu, kad tas laikotarpis Lietuvą nustūmė į skurdžių valstybių gretas. Beveik dvi kartos buvo pasmerktos dvasinei degradacijai, kurioje susiformavo naujas žmonių tipas homo sovieticus. Jis yra labai palankus kai kurioms politinėms grupuotėms elektoratas, nes lengvai paperkamas, patiklus populistiniams priešrinkiminiams pažadams.
Reikia tik apgailestauti, kad dešinieji neturėjo nei politinio darbo patyrimo (jie nepriklausė SSKP-LKP vienpartinei sistemai), nei ekonominių svertų, nes po Atgimimo jie išliko LKP nomenklatūrininkų rankose, todėl dešiniųjų dauguma, būdama Seime, nesugebėjo įvykdyti būtinų reformų, kurios turėjo užtikrinti valstybės stabilumą ir patenkinti gyventojų socialinius poreikius. Tai lėmė dalies gyventojų nusivylimą ir nepasitenkinimą. Labai gaila, kad stalinizmas, padedant vietiniams kolaborantams, dalį tautos genofondo sunaikino, kita dalis buvo priversta bėgti nuo sovietinio teroro į užsienį. Esame įsitikinę, kad šis genofondas būtų labai prisidėjęs prie laisvos, be sovietinių okupantų, Lietuvos suklestėjimo.
Atsižvelgiant į sovietmečio padarytą žalą Lietuvai, peršasi kai kurios išvados: 1)laidos "Kai aš mažas buvau" vedėjas, būdamas geru muzikologu ir muzikinių radijo laidų rengėju, parodė absoliutų apolitiškumą: jis netgi nežino, kad šviesiausi Rusijos protai - politikai, meno, mokslo, kultūros, karinių struktūrų atstovai pasmerkė bolševikinę-komunistinę ideologiją ir pripažino jų vykdytojų nusikalstamą veiklą; 2) nesugeba kritiškai vertinti Lietuvos istorinės praeities; 3) nusikalto moralės ir etikos normoms, įžeidinėdamas gyvųjų tremtinių, politinių kalinių jausmus ir visų, žuvusių nuo sovietinio genocido, atminimą.
Žymiai naudingiau būtų, jeigu V.Gerulaitis atsakytų į klausimą: kodėl jo giriama sovietinė imperija, sukurta per prievartą ir palaikoma represinių NKVD, NKGB, KGB struktūrų, po 70 metų subyrėjo visose Stalino okupuotose šalyse, neišskiriant ir pačios Rusijos?

Vincentas BASIUKAS

Marius VARLĖNIŠKIS

Vilnius