"Jutis" keliais

(Pabaiga. Pradžia Nr. 93, 95)

Išdavysčių grandinė

Susidorojimas su "liaudies priešais", Urbono bunkerio susprogdinimas, ryšininkų išaiškinimas nepakėlė Sokolovo autoriteto vyresnybės akyse: mat kagėbistai nepajėgė apsaugoti majoro Bunino, o Fričas tuo metu dar buvo gyvas! Ir Bunino, ir Sokolovo agentai - žudikai jau seniai buvo išsiuntinėti į visas puses, kad gyvus suimtų ar, blogiausiu atveju, nukautų "Jutis" vadus J.Fričą ir J.Streikų. Kuo sėkmingiau veikė partizanai, tuo labiau nerimo kagėbistai. Siekdami likviduoti net mažiausią pasipriešinimą, kuris galėjo išaugti į masines lietuvių ir latvių kovas, KGB nepagailėjo didžiausių atlyginimų ir premijų išdavikams. O partizanai jau sprendė bendros veiklos planus.
1947-ųjų pavasarį J.Ruzgis į J.Streikaus būrį atėjo su J.Friču, kuris jau buvo išrinktas visų latvių ir lietuvių suvienytų būrių vadu. Jo pavaduotojais tapo J.Ruzgis ir J.Streikus. Tuomet lietuviai dažnai slapstėsi Slatės miškuose.

Subatė. Ausma Vitola aiškina ekspedicijos dalyviams, kur buvo užkasti žuvę Janio Ruzgio grupės partizanai. Nuotraukoje (iš kairės): Pasakojimo klausosi Algis Kazulėnas, Gunaras Bluzma, Janis Vasilevskis