Menininkai perspėja: Dievas vartojamas

Dešimt kankinančių klausimų

Ar menininkas yra tarpininkas tarp Dievo ir žmogaus? O menas - šventas aktas? Kaip šie klausimai skamba Bažnyčios kontekste? Viena moteris yra pasakiusi: "Prie Čiurlionio paveikslų galima melstis". Ar tikrai? Kas gi apreiškiama menininkams, palinkusiems prie savo eilių, natų, kalbančių apie Dievą nuo scenos svetimomis lūpomis, žvelgiančių į pasaulį pro kino kameros "akį"? Gal čia kokia slapta konkurencija tarp dvasininkų ir naujesnės kastos "kunigų" - menininkų? Tai sužinosime perskaitę naują leidyklos "Katalikų pasaulis" knygą "Einu".
Dvylika gerai žinomų Lietuvos menininkų - poetas T.Venclova, kino menininkas J.Mekas, aktorius V.Masalskis, kompozitorius A.Martinaitis, rašytoja J.Ivanauskaitė, aktorius P.Budrys, tapytoja R.Katiliūtė, kino režisierius A.Stonys, dailininkė S.Giedrimienė, skulptorius V.Vildžiūnas, juvelyrė L.Grikšaitė-Kėrienė atsako į dešimt žurnalistės Žydrės Bakutytės parengtų klausimų apie Dievą, maldą, stebuklą, kryžių, pašaukimą, šventes, Bibliją, šventumą.

Žydrė Bakutytė kalbino dvylika Lietuvos menininkų

Nesusipratimai prie didvyrio kapo

1972-aisiais Kauno muzikinio teatro sodelyje susideginusio Romo Kalantos auka tapo Lietuvos laisvės simboliu. Tai buvo visą tautą sužadinęs protesto aktas, nukreiptas prieš sovietinį terorą ir neleidęs ramiai gyti okupacijos bei genocido opai. Kitų metų gegužę minėsime trisdešimtmetį įvykio, po ilgo laiko vėl visam pasauliui priminusio, kad mūsų mažos tautos kova ir maišto dvasia dar gyva. Šis liepsnojantis kūnas apšvietė gyvenimo kelią daugeliui Lietuvos jaunuolių. Ta šviesa ne mažiau reikalinga ir svarbi šiandien.