Atnaujintas 2002 m. lapkričio 6 d.
Nr.83
(1090)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Nuomonės
Laikas ir žmonės
Kultūra
Gimtas kraštas
Švietimas
Žvilgsnis
Lietuva
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai

Čia dar tebeatmenami Prezidento žingsniai

Prie paminklinio akmens prezidentui A.Smetonai Užulėnyje
Užugirio A.Smetonos pradinės mokyklos pastate įsikurs ir muziejus

Užugirio dvaro rūmų likimas dar neaiškus

Autoriaus nuotraukos

Važiuojantys automagistrale Vilnius-Panevėžys Ukmergės rajono Taujėnų seniūnijos teritorijoje, be abejo, pastebi rodykles, nurodančias į prezidento Antano Smetonos gimtinę. Pavažiuoji keletą kilometrų ir atsiduri Lėno krašte. Čia daug kas mena prieškario Lietuvos prezidento Antano Smetonos žingsnius. Gali surasti ir senolių, dar menančių savo kraštietį, ir jo giminaičių. Tose apylinkėse gyveno ir tebegyvena nemažai žmonių, turinčių Smetonos pavardę. Užulėnis - nedidukas kaimas, jame likę tik keletas sodybų. Tačiau būtent čionai važinėja ekskursijos, stabteli pro šalį važiuojantys žmonės.
Netoliese yra Užugirio kaimas. Baudžiavos laikais ta vietovė priklausė Taujėnų valdytojams didikams Radviloms. Užugiryje gimė baudžiauninkas Jonas Smetona, paveldėjęs iš tėvo Kazimiero ketvirtį valako žemės ir pusę dūminės pirkios. Jis vedė Julijoną Kartanaitę iš Kartanų kaimo. Kaip teigiama Broniaus Kviklio enciklopediniame žinyne "Mūsų Lietuva", jaunikis J.Smetona savo nuotaką išsipirko iš Šilų dvaro, sumokėdamas dešimt rublių ir tris gorčius medaus. Smetonų šeima, įsikūrusi Užulėnyje, susilaukė septynių vaikų, Antanas buvo šeštasis, gimęs 1874 m. rugpjūčio 10-ąją. Jis vėliau tapo žymiu laikraštininku, valstybininku, politiku, pirmuoju ir paskutiniuoju Nepriklausomos Lietuvos Respublikos prezidentu. Smetonų sodybos neišliko. Šiuo metu čia galima pamatyti tik išlietus pamatus, kur kadaise stovėjo pastatai. Stūkso nedidelis paminklinis akmuo su bronziniu A.Smetonos bareljefu.
1999 metais Prezidento gimtinėje buvo įrengtas maketas jo tėviškės sodybos, kokia buvo XX a. pradžioje. Maketą gamino UAB "Minivara", rengė architektas A.Steponavičius, skulptorius A.Stasiškis, metalo liejikas V.Mazlaveckas, metalo apdirbėjas V.Kunickis. Čia šnara senutėlės obelys, galbūt dar menančios gimtinėn atvažiuojantį A.Smetoną. Yra ir šulinys su svirtimi, iš kurio pasisėmęs tyro vandens gali atsigaivinti karštą dieną... Vietiniai žmonės mūsų laikraščio korespondentui tvirtino, kad tas šulinys labai senas, likęs dar iš Smetonų gyvenimo, tiktai neseniai paremontuotas. Būtų gerai, jei bent vienas pastatas iš keturių buvusių atgimtų. Bent jau gyvenamąjį namą verta atstatyti ir įrengti jame muziejų. Beje, mažas namelis, kuriame gimė ir augo A.Smetona, buvo išlikęs dar ir sovietmečiu, tačiau neprižiūrimas, netvarkomas nyko ir sunyko, nes sovietinio ūkio vadovams jis visai nerūpėjo.
Netoli Užulėnio kaimo yra didingas trijų aukštų mūrinis pastatas. Užrašas ant jo skelbia, kad šiame pastate veikė Respublikos prezidento Antano Smetonos vardo pradžios mokykla, pastatyta 1936 metais. Ji išaugo paties Prezidento rūpesčiu kaip dovana gimtinei. Mokykla tebeveikia ir dabar. Sovietmečiu čia veikė devynmetė, vėliau - pagrindinė mokykla, tiesa, ilgą laiką buvusi bevardė. Tiktai atkūrus nepriklausomybę, grąžinti senieji pavadinimai. Užugirio mokykla vėl tapo Antano Smetonos pagrindine mokykla. (Viena Ukmergės miesto vidurinė mokykla taip pat susigrąžino šį vardą. O tos mokyklos direktorė Liucija Dzigienė išleido knygą "Antanas Smetona".)
Šį rugsėjį Užugirio A.Smetonos pagrindinė mokykla po reorganizacijos tapo pradine. Didžiuliame pastate teliko dvi jungtinės klasės ir ikimokyklinio ugdymo grupė. Kad pastatas neliktų pustuštis, nutarta čia įkurti biblioteką ir Ukmergės kraštotyros muziejaus filialą. Įrengti muziejų nebus sunku, nes jau daug metų pedagogai ir jaunieji kraštotyrininkai rinko įvairias senienas, senus dokumentus, nuotraukas, užrašinėjo vietinių žmonių prisiminimus. Taip sukaupė nemažai eksponatų, pasakojančių apie prezidento A.Smetonos gyvenimą, žmonių buitį, papročius, pokario rezistencinę kovą. Mokyklos kiemą ilgą laiką puošė bronzinis Prezidento biustas, deja, nuo "metalistų" niekas neapsaugojo - vieną naktį biustas dingo.
Ant mokyklos fasado iš tolo šviečia paminklinė lenta su užrašu: "Šioje mokykloje 1938-1945 metais dirbo ir gyveno Lietuvos patriotė, partizanų ryšininkė mokytoja Valentina Budnikienė ir jos vyras "Plieno" būrio partizanas Florijonas Budnikas. 1945 m.liepos mėn. 26 d. juos žvėriškai nukankino NKVD smogikai. Apie jų meilę Tėvynei ir žūtį šlama Lėno miško ąžuolai. Atminimą įamžino sūnūs Juozas, Antanas ir Gediminas". Valentinos (gim. 1914 metais) ir jos vyro Florijono (gim.1906 metais) kūnai ilsisi Lėno kapinėse.
Lėno kraštas prezidento A.Smetonos rūpesčiu valstybės ir asmeniškai paties šalies vadovo buvo labai remiamas. Buvo nusausinti dideli žemės plotai, nutiesti geri keliai. Užugiryje, supirkus kai kurias aplinkinių kaimų žemes, sukurtas prezidento pavyzdinis ūkis ir pastatyti reprezentaciniai rūmai. A.Smetona čia dažnai lankydavosi, o vasarą ir gyvendavo. Į Užulėnį, Lėną ir Užugirį atvykdavo daug aukštų valstybės pareigūnų ir šiaip svečių. A.Smetona stengėsi paįvairinti apylinkių gyvenimą. Ant Lėno ežero Prezidento rūpesčiu 1940 m. kovo 10 d. buvo surengtos pirmosios arklių lenktynės bei kinkymo konkursas, buvo minčių šiuos renginius paversti tradiciniais. Susidomėjimas lenktynėmis buvo didžiulis - dalyvavo 33 lenktynininkai iš kelių apskričių. Deja, karas ir sovietinė okupacija tam sumanymui sutrukdė, o Prezidentas buvo priverstas palikti gimtąjį kraštą.
Užugiryje tebestovi buvę Prezidento dvaro rūmai. Jie neblogai išsilaikę, nes turėjo gerus šeimininkus. Daug metų pastate veikė Naujosios Vilnios psichiatrijos ligoninė. Atkūrus nepriklausomybę, ligoninė buvo iškelta. Tačiau ir tuomet ligoninės administracija rūpinosi pastato apauga, kad jis nebūtų niokojamas. Tiesa, dar neaiški jo paskirtis, pasigirsta įvairių pasiūlymų.
Dabartinis Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus 1999-aisiais buvo pasikvietęs Lietuvoje viešėjusį Antaną Smetoną iš JAV (Klyvlendo), tiesioginį dvaro paveldėtoją, Prezidento vaikaitį, žinomą pasaulyje pianistą, kalbėjosi apie dvaro likimą. Atrodo, kad vaikaitis neketina atgauti senelio dvaro, tačiau norėtų, kad pastatas būtų tinkamai restauruotas ir pritaikytas šiuolaikiniams poreikiams, deramai įamžinant Prezidento atminimą. Neatmetama galimybė įkurti Užugirio dvare Pasaulio lietuvių arba Tautos namus. Prie dvaro yra išlikęs didžiulis parkas, kuris šiuo metu tvarkomas, išpjaunami menkaverčiai krūmai, apipuvę medžiai.
Prezidentą A.Smetoną mena ir Lėno miestelio Šv. Antano Paduviečio bažnyčia. Jis dažnai lankydavo 1923-1927 metais kunigų Jurgio Kazakevičiaus ir Jono Laugalio iniciatyva pastatytą bažnyčią. 1933 metais bažnyčios vidus buvo išpuoštas A.Smetonos lėšomis, jo rūpesčiu 1935 metais bažnyčiai pristatytas bokštas.
Senoliai mėgsta pasakoti apie susitikimus su Prezidentu. Koks jis būdavo mielas, malonus, neišdidus, rasdavo su visais bendrą kalbą, ypač mėgo bendrauti su tvarkingais, darbščiais ūkininkais.

Vytautas BAGDONAS
Užulėnis-Užugiris-Lėnas
Ukmergės rajonas

© 2002"XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija