Čia dar tebeatmenami Prezidento
žingsniai
|
Prie paminklinio akmens
prezidentui A.Smetonai Užulėnyje |
|
Užugirio A.Smetonos pradinės
mokyklos pastate įsikurs ir muziejus |
|
Užugirio dvaro rūmų likimas dar neaiškus
Autoriaus nuotraukos
|
Važiuojantys automagistrale Vilnius-Panevėžys
Ukmergės rajono Taujėnų seniūnijos teritorijoje, be abejo, pastebi
rodykles, nurodančias į prezidento Antano Smetonos gimtinę. Pavažiuoji
keletą kilometrų ir atsiduri Lėno krašte. Čia daug kas mena prieškario
Lietuvos prezidento Antano Smetonos žingsnius. Gali surasti ir
senolių, dar menančių savo kraštietį, ir jo giminaičių. Tose apylinkėse
gyveno ir tebegyvena nemažai žmonių, turinčių Smetonos pavardę.
Užulėnis - nedidukas kaimas, jame likę tik keletas sodybų. Tačiau
būtent čionai važinėja ekskursijos, stabteli pro šalį važiuojantys
žmonės.
Netoliese yra Užugirio kaimas. Baudžiavos laikais ta vietovė priklausė
Taujėnų valdytojams didikams Radviloms. Užugiryje gimė baudžiauninkas
Jonas Smetona, paveldėjęs iš tėvo Kazimiero ketvirtį valako žemės
ir pusę dūminės pirkios. Jis vedė Julijoną Kartanaitę iš Kartanų
kaimo. Kaip teigiama Broniaus Kviklio enciklopediniame žinyne
"Mūsų Lietuva", jaunikis J.Smetona savo nuotaką išsipirko
iš Šilų dvaro, sumokėdamas dešimt rublių ir tris gorčius medaus.
Smetonų šeima, įsikūrusi Užulėnyje, susilaukė septynių vaikų,
Antanas buvo šeštasis, gimęs 1874 m. rugpjūčio 10-ąją. Jis vėliau
tapo žymiu laikraštininku, valstybininku, politiku, pirmuoju ir
paskutiniuoju Nepriklausomos Lietuvos Respublikos prezidentu.
Smetonų sodybos neišliko. Šiuo metu čia galima pamatyti tik išlietus
pamatus, kur kadaise stovėjo pastatai. Stūkso nedidelis paminklinis
akmuo su bronziniu A.Smetonos bareljefu.
1999 metais Prezidento gimtinėje buvo įrengtas maketas jo tėviškės
sodybos, kokia buvo XX a. pradžioje. Maketą gamino UAB "Minivara",
rengė architektas A.Steponavičius, skulptorius A.Stasiškis, metalo
liejikas V.Mazlaveckas, metalo apdirbėjas V.Kunickis. Čia šnara
senutėlės obelys, galbūt dar menančios gimtinėn atvažiuojantį
A.Smetoną. Yra ir šulinys su svirtimi, iš kurio pasisėmęs tyro
vandens gali atsigaivinti karštą dieną... Vietiniai žmonės mūsų
laikraščio korespondentui tvirtino, kad tas šulinys labai senas,
likęs dar iš Smetonų gyvenimo, tiktai neseniai paremontuotas.
Būtų gerai, jei bent vienas pastatas iš keturių buvusių atgimtų.
Bent jau gyvenamąjį namą verta atstatyti ir įrengti jame muziejų.
Beje, mažas namelis, kuriame gimė ir augo A.Smetona, buvo išlikęs
dar ir sovietmečiu, tačiau neprižiūrimas, netvarkomas nyko ir
sunyko, nes sovietinio ūkio vadovams jis visai nerūpėjo.
Netoli Užulėnio kaimo yra didingas trijų aukštų mūrinis pastatas.
Užrašas ant jo skelbia, kad šiame pastate veikė Respublikos prezidento
Antano Smetonos vardo pradžios mokykla, pastatyta 1936 metais.
Ji išaugo paties Prezidento rūpesčiu kaip dovana gimtinei. Mokykla
tebeveikia ir dabar. Sovietmečiu čia veikė devynmetė, vėliau -
pagrindinė mokykla, tiesa, ilgą laiką buvusi bevardė. Tiktai atkūrus
nepriklausomybę, grąžinti senieji pavadinimai. Užugirio mokykla
vėl tapo Antano Smetonos pagrindine mokykla. (Viena Ukmergės miesto
vidurinė mokykla taip pat susigrąžino šį vardą. O tos mokyklos
direktorė Liucija Dzigienė išleido knygą "Antanas Smetona".)
Šį rugsėjį Užugirio A.Smetonos pagrindinė mokykla po reorganizacijos
tapo pradine. Didžiuliame pastate teliko dvi jungtinės klasės
ir ikimokyklinio ugdymo grupė. Kad pastatas neliktų pustuštis,
nutarta čia įkurti biblioteką ir Ukmergės kraštotyros muziejaus
filialą. Įrengti muziejų nebus sunku, nes jau daug metų pedagogai
ir jaunieji kraštotyrininkai rinko įvairias senienas, senus dokumentus,
nuotraukas, užrašinėjo vietinių žmonių prisiminimus. Taip sukaupė
nemažai eksponatų, pasakojančių apie prezidento A.Smetonos gyvenimą,
žmonių buitį, papročius, pokario rezistencinę kovą. Mokyklos kiemą
ilgą laiką puošė bronzinis Prezidento biustas, deja, nuo "metalistų"
niekas neapsaugojo - vieną naktį biustas dingo.
Ant mokyklos fasado iš tolo šviečia paminklinė lenta su užrašu:
"Šioje mokykloje 1938-1945 metais dirbo ir gyveno Lietuvos
patriotė, partizanų ryšininkė mokytoja Valentina Budnikienė ir
jos vyras "Plieno" būrio partizanas Florijonas Budnikas.
1945 m.liepos mėn. 26 d. juos žvėriškai nukankino NKVD smogikai.
Apie jų meilę Tėvynei ir žūtį šlama Lėno miško ąžuolai. Atminimą
įamžino sūnūs Juozas, Antanas ir Gediminas". Valentinos (gim.
1914 metais) ir jos vyro Florijono (gim.1906 metais) kūnai ilsisi
Lėno kapinėse.
Lėno kraštas prezidento A.Smetonos rūpesčiu valstybės ir asmeniškai
paties šalies vadovo buvo labai remiamas. Buvo nusausinti dideli
žemės plotai, nutiesti geri keliai. Užugiryje, supirkus kai kurias
aplinkinių kaimų žemes, sukurtas prezidento pavyzdinis ūkis ir
pastatyti reprezentaciniai rūmai. A.Smetona čia dažnai lankydavosi,
o vasarą ir gyvendavo. Į Užulėnį, Lėną ir Užugirį atvykdavo daug
aukštų valstybės pareigūnų ir šiaip svečių. A.Smetona stengėsi
paįvairinti apylinkių gyvenimą. Ant Lėno ežero Prezidento rūpesčiu
1940 m. kovo 10 d. buvo surengtos pirmosios arklių lenktynės bei
kinkymo konkursas, buvo minčių šiuos renginius paversti tradiciniais.
Susidomėjimas lenktynėmis buvo didžiulis - dalyvavo 33 lenktynininkai
iš kelių apskričių. Deja, karas ir sovietinė okupacija tam sumanymui
sutrukdė, o Prezidentas buvo priverstas palikti gimtąjį kraštą.
Užugiryje tebestovi buvę Prezidento dvaro rūmai. Jie neblogai
išsilaikę, nes turėjo gerus šeimininkus. Daug metų pastate veikė
Naujosios Vilnios psichiatrijos ligoninė. Atkūrus nepriklausomybę,
ligoninė buvo iškelta. Tačiau ir tuomet ligoninės administracija
rūpinosi pastato apauga, kad jis nebūtų niokojamas. Tiesa, dar
neaiški jo paskirtis, pasigirsta įvairių pasiūlymų.
Dabartinis Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus 1999-aisiais buvo
pasikvietęs Lietuvoje viešėjusį Antaną Smetoną iš JAV (Klyvlendo),
tiesioginį dvaro paveldėtoją, Prezidento vaikaitį, žinomą pasaulyje
pianistą, kalbėjosi apie dvaro likimą. Atrodo, kad vaikaitis neketina
atgauti senelio dvaro, tačiau norėtų, kad pastatas būtų tinkamai
restauruotas ir pritaikytas šiuolaikiniams poreikiams, deramai
įamžinant Prezidento atminimą. Neatmetama galimybė įkurti Užugirio
dvare Pasaulio lietuvių arba Tautos namus. Prie dvaro yra išlikęs
didžiulis parkas, kuris šiuo metu tvarkomas, išpjaunami menkaverčiai
krūmai, apipuvę medžiai.
Prezidentą A.Smetoną mena ir Lėno miestelio Šv. Antano Paduviečio
bažnyčia. Jis dažnai lankydavo 1923-1927 metais kunigų Jurgio
Kazakevičiaus ir Jono Laugalio iniciatyva pastatytą bažnyčią.
1933 metais bažnyčios vidus buvo išpuoštas A.Smetonos lėšomis,
jo rūpesčiu 1935 metais bažnyčiai pristatytas bokštas.
Senoliai mėgsta pasakoti apie susitikimus su Prezidentu. Koks
jis būdavo mielas, malonus, neišdidus, rasdavo su visais bendrą
kalbą, ypač mėgo bendrauti su tvarkingais, darbščiais ūkininkais.
Vytautas BAGDONAS
Užulėnis-Užugiris-Lėnas
Ukmergės rajonas
© 2002"XXI amžius"