|
Čia dar tebeatmenami
Prezidento žingsniai
|
Prie paminklinio akmens
prezidentui A.Smetonai Užulėnyje |
Važiuojantys automagistrale Vilnius-Panevėžys
Ukmergės rajono Taujėnų seniūnijos teritorijoje, be abejo, pastebi
rodykles, nurodančias į prezidento Antano Smetonos gimtinę. Pavažiuoji
keletą kilometrų ir atsiduri Lėno krašte. Čia daug kas mena prieškario
Lietuvos prezidento Antano Smetonos žingsnius. Gali surasti ir
senolių, dar menančių savo kraštietį, ir jo giminaičių. Tose apylinkėse
gyveno ir tebegyvena nemažai žmonių, turinčių Smetonos pavardę.
Užulėnis - nedidukas kaimas, jame likę tik keletas sodybų. Tačiau
būtent čionai važinėja ekskursijos, stabteli pro šalį važiuojantys
žmonės.
Netoliese yra Užugirio kaimas. Baudžiavos laikais ta vietovė priklausė
Taujėnų valdytojams didikams Radviloms. Užugiryje gimė baudžiauninkas
Jonas Smetona, paveldėjęs iš tėvo Kazimiero ketvirtį valako žemės
ir pusę dūminės pirkios. Jis vedė Julijoną Kartanaitę iš Kartanų
kaimo. Kaip teigiama Broniaus Kviklio enciklopediniame žinyne
"Mūsų Lietuva", jaunikis J.Smetona savo nuotaką išsipirko
iš Šilų dvaro, sumokėdamas dešimt rublių ir tris gorčius medaus.
Smetonų šeima, įsikūrusi Užulėnyje, susilaukė septynių vaikų,
Antanas buvo šeštasis, gimęs 1874 m. rugpjūčio 10-ąją. Jis vėliau
tapo žymiu laikraštininku, valstybininku, politiku, pirmuoju ir
paskutiniuoju Nepriklausomos Lietuvos Respublikos prezidentu.
Smetonų sodybos neišliko. Šiuo metu čia galima pamatyti tik išlietus
pamatus, kur kadaise stovėjo pastatai. Stūkso nedidelis paminklinis
akmuo su bronziniu A.Smetonos bareljefu.
|
|
Atrodo,
čia vėl Lietuva!
Pelesos lietuviškos vidurinės mokyklos dešitmečio
minėjimas
Su džiugesiu priėmiau žinomo Vilnijos
krašto visuomenininko, žymaus žurnalisto, kilusio iš Dubinių kaimo
Gudijoje, daug prisidėjusio atkuriant lietuvybės židinius Pelesoje,
kvietimą dalyvauti Pelesos lietuviškos vidurinės mokyklos 10-mečio
atkūrimo jubiliejinėje šventėje. Esant gražiam saulėtam rudeniškam
orui, rugsėjo 29 dienos rytą važiavome per Eišiškes, po to Baltarusijoje
per Rodūnią, pasukę į pietus, po dešimties kilometrų pasiekėme Pelesą.
Didžiulis Pelesos kaimas yra nutįsęs iš rytų į vakarus, prisišliejęs
prie Pelesos upės ir gavęs jos vardą, apgyvendintas daugiausia lietuvių.
Šis buvęs Lietuvos kraštas buvo labiausiai gudinamas, lenkinamas,
rusinamas, tačiau Pelesos lietuviai atsilaikė prieš nutautinimą
ir išsaugojo savo gimtąją kalbą iki šiol, nors šis kraštas jau seniai
atplėštas nuo Lietuvos.
|
|
|