Pirmasis puslapis
Nuomonės
Laikas ir žmonės
Kultūra
Gimtas kraštas
Švietimas
Žvilgsnis
Lietuva
Pasaulis

(atnaujinta)

2001 metai
2002 metai

Kviečiame prenumeruoti "XXI amžių!"

Prenumeratos "Lietuvos pašto" skyriuose kaina vienam mėnesiui:

24 puslapių trečiadienio numerio - 9,5 Lt,
pensininkams ir invalidams - 8,8 Lt,
16-20 puslapių penktadienio numerio - 6,5 Lt,
pensininkams ir invalidams - 6,0 Lt,
abiejų savaitės numerių - 16,0 Lt,
pensininkams ir invalidams - 14,8 Lt.

"XXI amžius" "Lietuvos spaudos" kioskuose nepardavinėjamas. Vilniuje jį rasite tik “Sąjūdžio” kioske (Gedimino g.1), “Katalikų pasaulio” leidyklos knygyne (Dominikonų g.6) bei kioske Tilto ir T.Vrublevskio gatvių sankryžoje; Kaune - LPKTS kioske (Laisvės al. 39);
Kitur “XXI amžius” pardavinėjamas tik katalikiškos spaudos kioskuose ar parduotuvėse prie bažnyčių.
“XXI amžių” geriausia prenumeruoti pašte.

Norinčius paremti "XXI amžių", pinigus prašome pervesti į tokią sąskaitą:

AB VILNIAUS BANKAS, VB Kauno Santakos filialas
Kęstučio 38, Kaunas, Lietuva
Banko kodas: 260101732

Viešoji įstaiga "Naujasis amžius"
Įmonės kodas: 3519348
Sąskaita litais: 27700314
Valiutinė sąskaita: 120070815

„Vaiskus žydėjimas lino...“

Dizainerė Onutė Kujelienė

Drabužių dizainerė, Kauno skiautinių klubo vadovė Onutė Kujelienė netrukus su naujaisiais darbais išvyks į Jungtines Amerikos Valstijas - išeivijos lietuvių moterų bendraminčių kvietimu menininkė Lietuvą parodose reprezentuoja ne pirmą kartą. O.Kujelienė sukūrė parodų ciklą "Mano Tėvynės įvaizdis", o naujausius mišria technika atliktus kūrinius skyrė Lietuvos heraldikai.

Skleidžia Lietuvos įvaizdį

Tremtyje augusi dailininkė, Skiautinių klubo įsteigėja O.Kujelienė sakė, jog ten, Sibire, išmokusi iš nieko padaryti daug ką. Moterys siuvo skiautinių antklodes, drabužiai buvo lopas ant lopo. Tačiau, pasak jos, šiuo menu dizainerė susidomėjo ne iš naivumo ar neturto. "Skiautinį meną "atradau" Amerikoje", - šypsojosi pasakodama Onutė. Ten ji lankėsi du kartus. Pirmą kartą prieš dešimt metų su Lietuvos delegacija dalyvavo Los Andžele surengtose Lietuvių dienose. Tuo metu ji dirbo drabužių modeliuotoja, kūrė eksperimentines drabužių kolekcijas "Vaivorykštės" fabrike. Amerikoje susipažino su Vašingtono lietuvių moterų draugijos pirmininke Genovaite Vasaitiene, kuri ir pakvietė čia surengti autorines parodas.

Žilą senovę regėjusių meno kūrinių likimas -
restauratorių rankose

Restauratoriai (iš kairės)Paulius Kuodis, Audronė Davainienė ir Alfonsas Šiaulys

Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno muziejinių vertybių restauravimo centro polichromuotos medienos restauravimo grupėje - penki specialistai. Grupės vadovė - aukščiausios kategorijos restauratorė, Vilniaus universitete chemiją baigusi Laima Kruopaitė.

Nesi kantrus - nėra ko ir dirbti

Restauratoriai privalo turėti atitinkamą išsilavinimą. Jiems reikalingos ir chemijos žinios, todėl tarp restauratorių yra ir universitetą baigusių chemikų. Pradėjusiam dirbti restauratoriui, nors ir turinčiam atitinkamą išsilavinimą, patikimi mažiau sudėtingi darbai. Tik po tam tikro laiko jis gali būti atestuojamas. Yra keturios restauratorių kategorijos. Kiekvienai jų priskiriami atitinkamo sudėtingumo darbai. Ar nori kelti kvalifikaciją, priklauso ir nuo paties žmogaus. Turintis aukštąjį išsilavinimą tikėtis aukščiausios (pirmosios) kategorijos gali tik po dvylikos darbo metų, o žmogaus su aukštesniuoju išsilavinimu tokią pat restauratoriaus kategoriją gali įgyti tik po šešiolikos metų. Ar tinkamas tokiam darbui, mato pats žmogus. Buvo tokių, kurie privalėjo palikti Centrą. Restauratoriaus darbas - labai specifinis, reikalaujantis begalinės kantrybės ir pasiaukojimo. Gal todėl kai kurie patys ir išeina. Tačiau buvo tokių, kurie, padirbėję kitur, atgal sugrįžo. Jie suprato, kad dirbti Centre - jų pašaukimas.

Čia dar tebeatmenami Prezidento žingsniai

Prie paminklinio akmens prezidentui A.Smetonai Užulėnyje

Važiuojantys automagistrale Vilnius-Panevėžys Ukmergės rajono Taujėnų seniūnijos teritorijoje, be abejo, pastebi rodykles, nurodančias į prezidento Antano Smetonos gimtinę. Pavažiuoji keletą kilometrų ir atsiduri Lėno krašte. Čia daug kas mena prieškario Lietuvos prezidento Antano Smetonos žingsnius. Gali surasti ir senolių, dar menančių savo kraštietį, ir jo giminaičių. Tose apylinkėse gyveno ir tebegyvena nemažai žmonių, turinčių Smetonos pavardę. Užulėnis - nedidukas kaimas, jame likę tik keletas sodybų. Tačiau būtent čionai važinėja ekskursijos, stabteli pro šalį važiuojantys žmonės.
Netoliese yra Užugirio kaimas. Baudžiavos laikais ta vietovė priklausė Taujėnų valdytojams didikams Radviloms. Užugiryje gimė baudžiauninkas Jonas Smetona, paveldėjęs iš tėvo Kazimiero ketvirtį valako žemės ir pusę dūminės pirkios. Jis vedė Julijoną Kartanaitę iš Kartanų kaimo. Kaip teigiama Broniaus Kviklio enciklopediniame žinyne "Mūsų Lietuva", jaunikis J.Smetona savo nuotaką išsipirko iš Šilų dvaro, sumokėdamas dešimt rublių ir tris gorčius medaus. Smetonų šeima, įsikūrusi Užulėnyje, susilaukė septynių vaikų, Antanas buvo šeštasis, gimęs 1874 m. rugpjūčio 10-ąją. Jis vėliau tapo žymiu laikraštininku, valstybininku, politiku, pirmuoju ir paskutiniuoju Nepriklausomos Lietuvos Respublikos prezidentu. Smetonų sodybos neišliko. Šiuo metu čia galima pamatyti tik išlietus pamatus, kur kadaise stovėjo pastatai. Stūkso nedidelis paminklinis akmuo su bronziniu A.Smetonos bareljefu.

M.A. Palonio freskose -
arkivyskupo šv. Brunono misija Lietuvoje

LDK kanclerio Kristupo Zygmanto Paco portretas

Lietuvai atstačius nepriklausomybę, 1990 metais į Pažaislio vienuolyną sugrįžo Šv.Kazimiero kongregacijos vienuolės, jau keleri metai vyksta pasaulyje žinomas Pažaislio tarptautinis muzikos meistrų, virtuozų festivalis, koncertai. Pažaislio baroko architektūros ansamblis vėl minimas menininkų, architektų, muzikų recenzijose kaip pasaulietinės muzikos geriausių atlikėjų erdvė. Atgaivinta Pažaislio architektūros šedevrų kūrėjų Mykolo Archangelo Palonio ir Delbene tapytų freskų, paveikslų prasmė, išliekamoji vertė.
Pastaruoju metu Lietuvoje, ypač lietuvių išeivių, susidomėta šv. Brunono veikla ir M.A.Palonio tapytomis freskomis šia tema Pažaislio vienuolyno koridoriuje, priešais buvusią zakristiją. Arkivyskupo šv. Brunono misija Lietuvoje 1009 metais ir kunigaikščio Netimero krikštas kartu su 300 karių yra žinomas istorikams, besigilinantiems į senovės baltų istoriją.

Įkurta aukštoji mokykla - maloni staigmena

Panevėžio kolegijos laikinasis direktorius Petras Miniukas

Trečias mėnuo mieste prie Nevėžio upės veikia kolegija - pirmoji savarankiška aukštoji mokykla Aukštaitijos sostinėje. Baigusieji ją studentai įgis aukštojo, bet neuniversitetinio išsilavinimo diplomą. Su laikinai einančiu Panevėžio kolegijos direktoriaus pareigas Petru MINIUKU kalbėjosi "XXI amžiaus" korespondentas Bronius VERTELKA.

Ar miestui reikėjo tokios aukštosios mokyklos?
Apie tai, kad Panevėžyje būtina steigti savarankišką aukštąją mokyklą, kalbos sklido daugiau kaip dešimt metų. Tačiau tunelio gale universitetui šviesos nesimatė.
Aukštesnioji technikos mokykla, kuriai aš vadovavau, kaip ir kitos panašaus profilio mokymo įstaigos pagal atitinkamus įstatymus netolimoje ateityje turėjo būti performuotos į profesines mokyklas ar į kolegijas. Nelaukdami, kol tai įvyks, žengėme, aišku, ne pirmieji, drąsų žingsnį. Buvo įkurta bei švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinta vienuolikos žmonių iniciatyvinė grupė. Tai buvo aukštųjų mokyklų, apskrities, ministerijos atstovai. Aš buvau paskirtas šios grupės pirmininko pavaduotoju. Atsitiko taip, jog tos grupės pirmininkas mokėsi magistrantūroje, ir todėl praktiškai beveik metus visam darbui vadovavau aš pats.

Saliamonų lopšys

Seimas paminėjo dvigubą jubiliejų: pirmo sios 1922 m. spalio 25 d. priimtos Lietuvos Konstitucijos 80-metį ir 1992 m. spalio 25 d. referendumu priimtos atsikūrusios valstybės Konstitucijos dešimtmetį. Paminėjo vos pusei dabartinio Seimo narių dalyvaujant. Ne tas galvoje tautos išrinktiesiems. Rinkimai ant nosies. Reikia reguliuoti kandidatų į savivaldybes sąrašus, rūpintis Prezidento rinkimais, veržtis į televizijų studijas ir kt. Nesvarbu, ką šneka, bet kelia reitingą. Ne naujiena. Pamenu dar 1992 metų rudenį, kai buvusieji triumfališkai sugrįžo valdžion, rašytoja Vytautė Žilinskaitė rašė: "Svarbiausia dabar politika. Todėl, vos išnirus ekrane postkairiesiems, aš, kaip ir visa neabejinga Lietuvos dalis, prisiklijuoju prie televizoriaus. Dieve mano! Tokių spalvingų aukštakakčių, kaip ekrane, nerasi nei Bundestage, nei Baltuosiuose rūmuose, nei Stortinge, nei saliamonų lopšyje - Knesete". Persivertus į antrąją pusę dabartinio Seimo kadencijai, daugelis pamatė, kad išrinko ne tuos. Tuos! Tuos pačius! Ir be reikalo aimanuojama dėl protų nutekėjimo. Niekur jie nenuteka. Protai nutekėjo į Vyriausybės rūmus. Tą labai taikliai pastebėjo ir minėta rašytoja V.Žilinskaitė, jog, atrodo, ne prieš dešimt metų, o šiandien parašyta: "Ir tik vienas abejonių kirminas sukirba tada, kai žiūriu į išrinktųjų kairiųjų rankas. Ar ne per smuklūs delniukai laiko tautos likimą, ar ne per trumpi pirštukai sukioja tautos vairą? Tačiau tereikia kuriam kilstelėti ranką aukštyn, balsuojant už įstatymo projektą, ir delnai taip padidėja, pirštai tiek pailgėja, kad lengvai apgniaužtų valstybinį ir komercinius bankus, biržas, turimą UAB".