Saliamonų lopšys

Seimas paminėjo dvigubą jubiliejų: pirmo sios 1922 m. spalio 25 d. priimtos Lietuvos Konstitucijos 80-metį ir 1992 m. spalio 25 d. referendumu priimtos atsikūrusios valstybės Konstitucijos dešimtmetį. Paminėjo vos pusei dabartinio Seimo narių dalyvaujant. Ne tas galvoje tautos išrinktiesiems. Rinkimai ant nosies. Reikia reguliuoti kandidatų į savivaldybes sąrašus, rūpintis Prezidento rinkimais, veržtis į televizijų studijas ir kt. Nesvarbu, ką šneka, bet kelia reitingą. Ne naujiena. Pamenu dar 1992 metų rudenį, kai buvusieji triumfališkai sugrįžo valdžion, rašytoja Vytautė Žilinskaitė rašė: "Svarbiausia dabar politika. Todėl, vos išnirus ekrane postkairiesiems, aš, kaip ir visa neabejinga Lietuvos dalis, prisiklijuoju prie televizoriaus. Dieve mano! Tokių spalvingų aukštakakčių, kaip ekrane, nerasi nei Bundestage, nei Baltuosiuose rūmuose, nei Stortinge, nei saliamonų lopšyje - Knesete". Persivertus į antrąją pusę dabartinio Seimo kadencijai, daugelis pamatė, kad išrinko ne tuos. Tuos! Tuos pačius! Ir be reikalo aimanuojama dėl protų nutekėjimo. Niekur jie nenuteka. Protai nutekėjo į Vyriausybės rūmus. Tą labai taikliai pastebėjo ir minėta rašytoja V.Žilinskaitė, jog, atrodo, ne prieš dešimt metų, o šiandien parašyta: "Ir tik vienas abejonių kirminas sukirba tada, kai žiūriu į išrinktųjų kairiųjų rankas. Ar ne per smuklūs delniukai laiko tautos likimą, ar ne per trumpi pirštukai sukioja tautos vairą? Tačiau tereikia kuriam kilstelėti ranką aukštyn, balsuojant už įstatymo projektą, ir delnai taip padidėja, pirštai tiek pailgėja, kad lengvai apgniaužtų valstybinį ir komercinius bankus, biržas, turimą UAB".
Buvo viena kompartija ir liko viena kompartija, įsikūnijusi dabartinėje daugumoje. Tad kodėl gi jos, kelis kartus pakeitusios savo pavadinimą, šlifuotos ir visų pusių, reikia bijoti? Lyg ir žmonių neblogų joje pasitaiko, lyg ir kalba neblogai. Dargi apie demokratiją, kovą su korupcija, skriaudžiamus vaikučius pakalba. Tačiau bijoti reikia. Visų pirma todėl, kad, gimusi kaip Rusijos politinio gyvenimo dalis, ir šiame gyvenime ji liko ir liks Rusijos, o ne Lietuvos politinio gyvenimo reiškėja. Ir interesų taip pat. Šitą mato visi, kas nori ir sugeba matyti. Juk iš esmės per atsikūrusios nepriklausomybės laikotarpį niekas nepasikeitė. Partija išlaikė visas tradicines komunistų partijos struktūras, drausmę, paklusnumą, vadinamąjį demokratinį centralizmą, o svarbiausia - hierarchiją. Rinkimuose ją remia ekonominės ne tik Lietuvos, bet ir Rusijos struktūros. Iš esmės koordinaciniai visų tų struktūrų elementai aiškūs, bet, žinoma, slepiami. Taip mes niekad ir nesužinosime, kaip nežinos ir "gelbėtojus" renkantys bei už juos agituojantys, kada ir kokius nurodymus jie gaus iš Rusijos. Jau seniai žinoma, kad visada kai kurių šalių svetimų interesų gynėjai turėjo bendrą "filosofiją" - būkime realistai. Lietuva čia - ne išimtis. O visos tos "pragmatikų" kalbos apie valstybės interesus, rūpestį paprastais žmonėmis tėra tik esamo laiko padiktuotos. Kas bus, jeigu gaus kitas instrukcijas ir nurodymus? Kas bus su Lietuva? Pats partijos vadovas ir jo štabas ne kartą kalbėjo, kad atėjo gelbėti Lietuvos nuo diletantizmo. Suprask, visi, nepriklausantys Socialdemokratų partijai ir nepritariantys jai, - diletantai, kitaip tariant, neišmanėliai. Ir tik jie vieni galvočiai, viską žinantys, viską išmanantys.
Nuo motininės partijos stengiasi neatsi likti ir ne mažiau gobšūs ir landūs socialliberalai, oficialiai tai partijai nepriklausantys, bet esantys tos partijos sudėtine dalimi. Jeigu socialdemokratai veikia daugiau konspiraciniu būdu, tai A.Paulausko vadovaujami partijos nariai dar gerai neįsisavino tokių veiklos būdų - jie lošia va bank. Buldozeriniu būdu stumia įstatymus ir dargi grasina "vyresniesiems broliams" pasitraukti iš koalicijos, jeigu bus pažeisti jų pačių, o svarbiausia, jų finansinių rėmėjų interesai. Kai tik kai kurie socialdemokratai suabejojo Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko V.Uspaskich machinacijų teisėtumu, tuoj pat pasigirdo socialliberalų vado pagrūmojimai pasitraukti iš koalicijos. Dabar gi, artėjant rinkimams, skubiai rengiamasi priimti įstatymą, įvedant žymias mokestines lengvatas naftos ir dujų gamyba užsiimančioms įmonėms. O tai pirmiausia yra duoklė, teisingiau pasakius, kyšis Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijai bei jos vadovui Antanui Bosui, esančiam dar ir Klaipėdos socialliberalų vadu. Apskritai iš šios korporacijos pas socialliberalus sulindo ir daugiau spalvingų asmenybių. Pirmiausia atsakingasis Naujosios sąjungos (socialliberalų) partijos sekretorius ir jos rinkimų štabo viršininkas Vaidas Pliusnis. Kaip tik per praeitus Seimo rinkimus Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija bei oligarchas V.Uspaskich ir padengė paulauskininkų rinkimų kampanijos išlaidas. Aišku, ir dabar pinigų reikia. Ir nemažai. Nes pats V.Pliusnis kalbėjo, kad Naujosios sąjungos (socialliberalų) rinkimų kampanijos išlaidoms reikės iki dviejų milijonų litų (kiek iš tiesų bus "sunaudota", niekas nežino ir nesužinos). Aišku, kad Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija tų milijonų už dyką neduos. Todėl ir reikia sugalvoti specialų įstatymą, kad dar daugiau papildytų korporacijos kasą.
Seimo narys konservatorius J.Razma sukėlė socialliberalų įniršį, kai drįso suabejoti, ar Lietuvoje įmanoma sukontroliuoti, kaip panaudojamos lėšos, gautos dėl mokestinių lengvatų, ir todėl, pasak J.Razmos, būtų gerai, jeigu tokiais dalykais užsiimtų Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Valstybės saugumo departamentas. Neužsiims, ne tas rūpi. Mat, anot vieno "iškiliojo" socialdemokrato, viską žinančio ir visada teisaus N.Medvedevo, čečėnų "teroristai" gali susprogdinti Ignalinos atominę jėgainę. Matyt, drg. Medvedevas supainiojo, kas terioja Čečėniją: Lietuva ar Rusija? Pasirodo, anot Medvedevo čėčėnai tik laukia, kol vėjai pradės pūsti Baltarusijos ir Rusijos pusėn... Ko tik neišsigalvosi, norėdamas įsiteikti Maskvai!
Na, o laisvalaikiu valdančioji dauguma, vaizduodama moralės ir įstatymų sergėtojus, sugalvoja ir kitų dalykų. Štai nenuilstantis Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas A.Salamakinas užsimojo atimti Seimo nario mandatą iš liberalo Romano Sedlicko. Esą tas dirba moksliniu konsultantu Puslaidininkių fizikos institute, todėl gauna papildomą 200 litų atlyginimą. Kažkodėl didžiajam moralės sergėtojai neužkliūva kiti tautos išrinktieji. Juk mažiausiai keturi Seimo nariai liberalai A.Klišonis, S.Lapėnas, liberaldemokratu tapęs V.Žalnierauskas patys deklaravo turintys privačias įmones, kaip ir neseniai pas socialdemokratus perbėgusi buvusi liberalė J.Juozaitienė. Tai toli gražu ne visi parlamentarai, gaunantys pajamų iš su pagrindinėmis pareigomis nesuderinamo darbo. Kažkodėl A.Salamakinui neužkliuvo, pavyzdžiui, Seimo narys R.Palaitis, turintis net kelių bendrovių, tarp jų tokių, kaip Vilniaus ir Šiaulių bankų, akcijų. Ir niekas nieko. Mat aštuoni, tarp jų - keturi socialdemokratai, prisipažino turį pajamų iš žemės ūkio veiklos. Tačiau, anot A.Salamakino, dalyvaujantys žemės ūkio veikloje ir gaunantys iš to pajamas nepažeidžia įstatymo, mat jiems turi būti taikoma išimtis, nes, pagal moralės ir etikos sargo aiškinimą, žemės ūkio veiklą reguliuoja specialūs įstatymai ir... tokia veikla nelaikoma verslu! Aišku, ne verslas yra socialdemokrato V.Velikonio, V.Šustausko ir socialliberalo K.Kuzmicko darbas savivaldybėse. Visai nesvarbu, kad K.Kuzmickas savo pagrindine darboviete laiko ne Seimą, o Kauno savivaldybės valdybą, kaip jis ir pateikia savo deklaracijoje.
Saliamonai, tikri saliamonai!

Petras KATINAS

© 2002"XXI amžius"