Atnaujintas 2002 m. lapkričio 6 d.
Nr.83
(1090)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Nuomonės
Laikas ir žmonės
Kultūra
Gimtas kraštas
Švietimas
Žvilgsnis
Lietuva
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai

Pralaimėtas karas

Berlyno laikraštis "Welt am sontag" paskelbė straipsnį, kuriame pateikiamas slaptas Vokietijos žvalgybos ir gynybos ministerijos ekspertų pranešimas apie dabartinę situaciją Čečėnijoje. Šis pranešimas buvo įteiktas Vokietijos kancleriui Gerhardui Šrioderiui. Pagrindinis šio slapto dokumento akcentas, remiantis žvalgybos ir gynybos ministerijos specialistų analize, yra tas, kad Rusija negali laimėti Čečėnijos karo, ir nenori išspręsti problemą derybomis ar kokiu nors kitu politiniu būdu. Vokietijos kancleriui pateiktame dokumente sakoma, kad Čečėnijoje prieš du tūkstančius čečėnų kovotojų kariauja 68 tūkstančiai šarvuota technika, aviacija, raketomis ir artilerija ginkluotų rusų kariškių. Nepaisant to, čečėnai sugeba vos ne kasdien smogti okupacinei armijai skaudžius smūgius. Tai aiškinama nepaprasta čečėnų ištverme, kovingumu, o svarbiausia, neregėtu pasiaukojimu. Vokiečių analitikų nuomone, nesugebėjimą palaužti čečėnų pasipriešinimą galima paaiškinti ir didele netvarka priimant taktinius sprendimus okupacinės armijos štabuose. Vakarų kariniai ekspertai pripažįsta, kad Rusijos armijos Čečėnijoje komandinė struktūra iš esmės yra teisinga, tačiau praktikoje Čečėnijoje dar yra net 17 įvairiausių "specialiosios operacijos" komandinių centrų. Tai vidaus reikalų ministerijos, pasienio kariuomenių, geležinkelių karinių dalinių ir t.t. Visi tie komandiniai centrai labai dažnai skelbia įsakymus, jau prasidėjus tai ar kitai operacijai ar "valymui". Taigi rusai patiria didelių nuostolių dėl nuolat vykstančių tarpusavio dalinių susirėmimų. Čečėnų kovotojai, nors ir neišėję jokių karo akademijų, per ilgus karo metus puikiai išmoko kovos taktiką, sumaniai manevruoja ir sugeba sukelti paniką. Nes faktiškai jie yra "visur ir niekur". Kilus panikai, rusų kariškiai ima pliekti iš visų pabūklų į visas puses ir dažnai apšaudo savuosius. Be to, ne tik minėtame vokiečių žvalgybos ir Bundesvero pranešime, bet ir pačios Rusijos karo apžvalgininkų nuomone, atskiros armijos grupuotės (VRM, pasienio, aviacijos) ne tik nekontroliuoja savo veiksmų, bet ir labai dažnai nesutaria tarpusavyje. Kiekviena iš jų stengiasi priskirti sau "pergalės laurus", gauti daugiau apdovanojimų ir todėl pila ataskaitas į Maskvą, kad tik pasirodytų geriausiai. Antra vertus - neregėta korupcija ir "labai slaptos" informacijos nutekėjimas čečėnų kovotojams. Juk, nors ir labai stengėsi Rusijos armijos vadovybė ir Kremliaus propaganda įrodyti, kad čečėnams ginklus tiekia kažkas iš užsienio, to niekam nepavyko įrodyti. Visi čečėnų ginklai - iš Rusijos karinių arsenalų: arba paimti mūšiuose, arba nusipirkti iš rusių kariškių."Chaosui rusų armijos vadovybėje ir korupcijai nematyti nei galo, nei krašto", - sakoma Vokietijos specialiųjų tarnybų pranešime.
Vokiečių analitikai prognozuoja, kad jau 2003 metų pradžioje Čečėnijoje prasidės naujas didelis Rusijos puolimas. Baiminamasi, kad bus pradėtas masinis čečėnų naikinimas. Tai galima suprasti iš prezidento V.Putino ir jo padėjėjo Čečėnijos reikalams S.Jastržembskio nepaprastai karingo tono. Tokių Kremliaus vadovų pareiškimų nesigirdėjo dar nuo Stalino laikų, kai buvo šaukiama "pribaigti fašistinį žvėrį jo paties urve". Tuo labiau kad Rusijos žiniasklaida ėmė skelbti, jog čečėnai per visus karo ir genocido metus nieko neprarado. Esą dabar Čečėnijoje gyvena 1 088 816 žmonių, o tai "tik" 15 proc. mažiau, nei buvo prieš karą. Tokiu būdu užuomina daugiau negu aiški: čečėnų yra per daug ir todėl reikia dar daugiau jų sunaikinti.
Vokiečių specialiųjų tarnybų pranešime kancleriui pateikiami ir duomenys apie rusų armijos patirtus nuostolius Čečėnijoje. Kaip žinoma, Maskva oficialiai skelbia praradusi 4,5 tūkst. kariškių. Tačiau, vokiečių nuomone, žuvusiųjų skaičius mažiausiai dešimt tūkstančių. Tuo labiau nesutampa Maskvos skelbiami duomenys apie žuvusius čečėnus. Skelbiama, kad jų "kol kas" yra tik 14 tūkstančių. Vokiečiai teigia, jog mažiausiai - 80 tūkstančių. Čečėnijos kovotojų duomenimis, vien tik per 1994-1996 metų rusų agresiją žuvo 120 tūkst. žmonių. Barbariškos rusų karinės akcijos sunaikino visą Čečėnijos ekonomiką, sugriovė miestus ir kaimus, mokyklas, aukštojo mokslo įstaigas, muziejus, tiltus ir kelius. Badas ir ligos nusiaubė šalį. Devynios iš dešimties čečėnų šeimų badmiriauja. Karas invalidais padarė apie 100 tūkst. žmonių, tarp jų - 20 tūkst. vaikų. Čečėnijoje, kur niekada nebūdavo našlaičių namų, jau po pirmojo karo liko apie 15 tūkst. vaikų, netekusių abiejų tėvų. Ir visa tai vyksta abejingai stebint demokratiniam Vakarų pasauliui. Dar daugiau, atvykęs su ES misija Liuksemburgo premjeras pritarė Rusijos barbariškiems veiksmams, o persigandusi Danija suėmė žinomą čečėnų politiką A.Zakajevą. Vakarams nė motais, kad Rusija naudoja Čečėnijoje visas ginklų rūšis, kurias 1949 metais uždraudė Ženevos konvencija ir 1977 metais pasirašyti papildomi šios konvencijos protokolai. Čečėnų tautos genocidas liudija, kad Rusijos valdžia visiškai ignoruoja jos pačios pasirašytą Ženevos konvenciją. Blogiausia tai, kad pasaulio valstybės visiškai ignoruoja moralines tarptautinės teisės normas, o humanitarinė pagalba, kuri retsykiais pakliūva į čečėnų pabėgėlių stovyklas, - epizodiška ir toli gražu nepakankama. Galima priminti, kad beveik šimtą metų trukęs grobikiškas Rusijos kolonijinis karas XIX amžiuje sunaikino per 90 proc. čečėnų. Dabar Kremliui visa pavaldi Rusijos žiniasklaida ir net demokratais save vadinantys Rusijos politikai reikalauja 100 proc.
O Lietuvoje išeinantys savaitraščiai rusų kalba tiesiog sukėlė isteriją dėl čečėnų "teroristų" ir jų bendrininku pavadino prof. V.Landsbergį, drįsusį dalyvauti Pasaulio čečėnų kongrese Kopenhagoje. Savaitraščio "Obzor" politikos apžvalgininkė Irma Miliūtė (nors galima labai suabejoti, ar tai tikroji apžvalgininkės ar apžvalgininko pavardė) jau priskyrė prof. V.Landsbergį prie "tarptautinių teroristų kompanijos".

P.K.

© 2002"XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija