Dievo valios akivaizdoje
Ukrainos kardinolas kritikuoja Vatikano biurokratus,
ragina JAV atstatyti moralinio lyderio poziciją,
nori susitikti su Maskvos patriarchu
|
Kardinolas Liubomiras
Husaras |
Lvovo (Ukraina) Rytų apeigų katalikų
kardinolo Liubomiro Husaro nuomone, perdėtai biurokratizuotos
Vatikano institucijos savo lėtumu stabdo ekumeninių santykių su
Stačiatikių Bažnyčia plėtojimą. Žinoma, struktūros yra būtinos,
ir Popiežiui yra reikalinga esminė parama jo misijai, tačiau turi
būti tam tikros ribos, - sakė Ukrainos Katalikų Bažnyčios vadovas.-
Tiek, kiek reikia, kad būtų galutinis (Popiežiaus) autoritetas
su jo galia apibrėžti ir nuspręsti, tiek Vatikano biurokratija
tampa barjeru ekumeniniam dialogui. Aš manau, mums pritrūksta
drąsos tą aiškiai pasakyti - Popiežius turi būti atskirtas nuo
Romos kurijos.
Šias pastabas kardinolas L.Husaras pateikė spalio viduryje Lenkijos
sostinėje Varšuvoje surengtoje konferencijoje, skirtoje popiežiaus
Jono Pauliaus II pontifikato 24-osioms metinėms. Vėliau, kalbėdamas
su žurnalistais, jis patvirtino savo nuomonę, kad Vatikano biurokratinės
struktūros pernelyg save sureikšmina ir dėl to sprendimai priimami
lėčiau. Jis neneigia bažnytinių tarnybų reikalingumo, tačiau ryšius
tarp Vatikano ir diecezijų reikia daryti efektyvesnius. Stačiatikiai
stebi mūsų patiriamus sunkumus su biurokratija ir sako, kad nenorėtų
savęs įklampinti bei apsunkinti, - kalbėjo kardinolas L.Husaras.
Tarp kitų priežasčių, dėl kurių yra labai nedaug vilčių pagerinti
santykius su stačiatikiais, jis paminėjo Maskvos patriarchato
nuostatą, kad beveik visi buvusios Sovietų Sąjungos gyventojai
buvo Rusijos Stačiatikių Bažnyčios natūralūs nariai. Maskvos
patriarchatui ypač svarbi yra Ukraina, nes beveik pusė iš jo
20 tūkstančių parapijų yra Ukrainoje (daugiau nei pačioje Rusijos
Federacijoje), todėl Ukrainos praradimas kartu reikštų pusės tikinčiųjų
praradimą, aiškino kardinolas L.Husaras. Ukrainos Rytų Katalikų
Bažnyčios, kuri po Antrojo pasaulinio karo komunistų režimo buvo
prievarta prijungta prie Rusijos Stačiatikių Bažnyčios, dabartinis
atsikūrimas buvo skausmingai priimtas Maskvos patriarchato. Aš
manau, kad ši problema - ne dėl prarastų tikinčiųjų ar turto.
Didžiausias skausmas patriarchatui yra žinojimas, jog 45 metai
pastoracinio darbo (siekiant integruoti Rytų katalikus į stačiatikybę)
nedavė norimo rezultato, - sakė kardinolas.
Popiežius Jonas Paulius II 2001 metais aplankė Ukrainą, tačiau
buvo ignoruojamas vietos stačiatikių, ypač priklausančių Maskvos
patriarchatui. Priminęs nepaprastą Popiežiaus kantrybę siekiant
tarpbažnytinių ryšių, kardinolas L.Husaras pripažino, jog Rytų
apeigų katalikams sunku suartėti su stačiatikiais dėl patirtos
neteisybės. Nuo 1946 iki 1990 metų mūsų šventoves buvo užgrobusi
Stačiatikių Bažnyčia, todėl šiandien jau pats žodis stačiatikis
sukelia mūsų tikinčiųjų pyktį - jie nenori jo ištarti, ypač jeigu
kalbama apie Rusijos Bažnyčią(
) Visgi aš manau, kad krikščionių
susivienijimas gali įvykti taip staiga ir netikėtai, kaip kad
griuvo Sovietų Sąjunga, - kalbėjo kardinolas L.Husaras. - Mes
nežinome, kada tai įvyks, nes tai yra Dievo rankose, bet kažkas
gali atsitikti, kas viską pakeistų. Jo manymu, ekumeniniai kontekstai
yra labiau dvasios reikalas, o ne diplomatijos ar teologijos.
Jis labiau linkęs kalbėti ne apie vienybės atstatymą, bet apie
bendrumo atstatymą. O tai reiškia, kad kiekviena Bažnyčia turi
likti tokia, kokia yra, turi išlaikyti savąjį identitetą, bet
taip pat turi būti atvira regimam centrui, kuris, mūsų įsitikinimu,
yra šv.Petro įpėdinis. Tai neturėtų reikšti Romos jurisdikcijos
praradimo, bet labiau jo vykdymo būdo pakeitimą, - teigė Ukrainos
Katalikų Bažnyčios vadovas.
* * *
Lapkričio viduryje kardinolas
L.Husaras dalyvavo Vašingtone vykusioje Jungtinių Amerikos Valstijų
katalikų vyskupų konferencijos rudens sesijoje. Savo pasisakyme
kardinolas kvietė JAV, pasitelkus religinius vadovus, atstatyti
šalies moralinio stiprumo įvaizdį likusio pasaulio akivaizdoje.
Kada aš pirmą kartą 1949 metais atvykau į Jungtines Valstijas,
mano motina sakė man ir seserims: Vaikai, tai yra gera šalis,
kilni ir tvirtos moralės šalis. Toks buvo daugelio požiūris,
- kalbėjo kardinolas L.Husaras, natūralizuotas JAV pilietis, amerikiečių
vyskupams lapkričio 13 dieną. - Tačiau pastaruoju metu įvyko kai
kurių netinkamų pokyčių, Jungtinių Valstijų moralinė išvaizda
gerokai sumenko. Daugelis žmonių Ukrainoje ir apskritai Rytų Europoje,
kurie buvo įpratę žvelgti į Jungtines Valstijas kaip į moralinį
lyderį, jaučiasi gerokai prislėgti. Amerika turėtų būti ne tik
stipriausia šalis, turtingiausia šalis, ji taip pat turėtų būti
moralinė jėga. Kreipdamasis į amerikiečių katalikų vyskupus,
69-metis kardinolas ragino stengtis, kad Jungtinės Valstijos atstatytų
tą moralinę lyderystę, į kurią su pagarba buvo žvelgiama ne tik
praėjusiais dešimtmečiais, bet ir praėjusiais šimtmečiais.
Jis taip pat išreiškė savo solidarumą su JAV vyskupais, jiems
siekiant išspręsti pastaruoju metu iškilusią kai kurių dvasininkų
skandalingo seksualinio piktnaudžiavimo problemą, į kurią buvo
sutelktas ganytojų dėmesys ir per Vašingtone vykusį susitikimą,
ir visus šiuos metus. Jis sakė remiąs viską, ką jie daro vadovaudami
Bažnyčiai sunkiais išbandymų momentais. Kardinolas L.Husaras teigė:
Jūsų džiaugsmas yra ir mūsų džiaugsmas. Jūsų liūdesys yra mūsų
liūdesys.
Po Antrojo pasaulinio karo sovietams okupavus Ukrainą, kardinolas
L.Husaras kartu su šeima pasitraukė į Vakarus ir kelis dešimtmečius
gyveno JAV, kur rūpinosi ukrainiečių katalikų sielovada. 1977
metais jis buvo konsekruotas vyskupu. Į nepriklausomybę atgavusią
Ukrainą sugrįžo 1991 metais ir buvo paskirtas Lvovo vyskupu augziliaru.
Sunkiai sergant taip pat iš tremties sugrįžusiam kardinolui Miroslavui
Liubačivskiui, 1996 metais tuometinis vyskupas L.Husaras buvo
paskirtas administruoti Lvovo arkivyskupiją. 2001 metais Ukrainos
Rytų Katalikų Bažnyčios sinode jis buvo išrinktas Lvovo didžiuoju
arkivyskupu (tai yra Bažnyčios dvasiniu vadovu) ir popiežiaus
Jono Pauliaus II pakeltas kardinolu.
Savo minėtoje kalboje jis dėkojo JAV Katalikų Bažnyčiai už materialinę
ir personalinę paramą Ukrainos katalikams po geležinės uždangos
subyrėjimo. Kartu kardinolas L.Husaras reiškė viltį, kad ši parama
dabar nesibaigs, nes teks prašyti daugiau pagalbos, ypač ką tik
Ukrainos sostinėje Kijeve pradėtai statyti Rytų katalikų katedrai.
Ši parama būtų ne vien tik pastato statyba, bet parama mūsų teisės
į religijos laisvę pokomunistinėje šalyje, kur daugumą sudaro
stačiatikiai.
* * *
Kaip lapkričio pabaigoje pranešė
Rusijos žinių agentūra Interfaks, Ukrainos Rytų Katalikų Bažnyčios
vadovas kardinolas L.Husaras su malonumu kaip aukštą svečią priimtų
Maskvos patriarchą Aleksijumi II, kai šis netrukus planuoja apsilankyti
Ukrainoje. Šio susitikimo pagrindinis tikslas būtų pajudinti
iš vietos abiem konfesijoms rūpimą iškilusių tarpusavio santykių
problemų sprendimą. Tarp klausimų, kuriuos norėtų kardinolas L.Husaras
aptarti su patriarchu Aleksiju II, būtų įvertinimas 1946 metų
įvykių, kai Stalino nurodymu Ukrainos Rytų Katalikų Bažnyčia buvo
prievarta prijungta prie Rusijos Stačiatikių Bažnyčios.
Taip pat reikėtų apsvarstyti Rytų katalikų ir stačiatikių taikų
sugyvenimą dabartinės nepriklausomos Ukrainos sąlygomis. Kardinolas
L.Husaras norėtų panagrinėti ukrainiečių katalikų padėtį Rusijoje,
nes reikia užtikrinti, kad jie turėtų tokias pat teises kaip
ir tikintieji Ukrainoje. Kardinolas sakė, jog Rytų apeigų katalikai
nėra abejingi Ukrainos stačiatikių sunkumams, ypač nesutarimams
tarp visų trijų tarpusavyje besivaržančių Ukrainos Stačiatikių
Bažnyčių. Nors mes nenorime kištis į svetimus reikalus, bet tarpusavio
kovos tarp krikščionių, ypač tarp tėvynainių, problema negali
būti svetima, - pabrėžė kardinolas L.Husaras. Jis sakė tikįs,
kad patriarcho Aleksijaus II vizitas atneš pradmenis geresnių
santykių tarp skirtingų konfesijų ir padės įtvirtinti krikščionišką
bei pilietinę taiką, taip pat tarpnacionalinę santarvę.
Patriarchas Aleksijus II planavo atvykti į Ukrainą, - nors šiam
vizitui prieštarauja ukrainiečių politikai, - iki metų pabaigos.
Tačiau patriarcho liga gali šiuos planus pakeisti.
Mindaugas BUIKA
© 2002"XXI amžius"