XXI amžius

Dievo valios akivaizdoje
Ukrainos kardinolas kritikuoja Vatikano biurokratus,
ragina JAV atstatyti moralinio lyderio poziciją,
nori susitikti su Maskvos patriarchu

Kardinolas Liubomiras Husaras

Lvovo (Ukraina) Rytų apeigų katalikų kardinolo Liubomiro Husaro nuomone, perdėtai biurokratizuotos Vatikano institucijos savo lėtumu stabdo ekumeninių santykių su Stačiatikių Bažnyčia plėtojimą. „Žinoma, struktūros yra būtinos, ir Popiežiui yra reikalinga esminė parama jo misijai, tačiau turi būti tam tikros ribos, - sakė Ukrainos Katalikų Bažnyčios vadovas.- Tiek, kiek reikia, kad būtų galutinis (Popiežiaus) autoritetas su jo galia apibrėžti ir nuspręsti, tiek Vatikano biurokratija tampa barjeru ekumeniniam dialogui. Aš manau, mums pritrūksta drąsos tą aiškiai pasakyti - Popiežius turi būti atskirtas nuo Romos kurijos“.
Šias pastabas kardinolas L.Husaras pateikė spalio viduryje Lenkijos sostinėje Varšuvoje surengtoje konferencijoje, skirtoje popiežiaus Jono Pauliaus II pontifikato 24-osioms metinėms. Vėliau, kalbėdamas su žurnalistais, jis patvirtino savo nuomonę, kad Vatikano „biurokratinės struktūros pernelyg save sureikšmina“ ir dėl to sprendimai priimami lėčiau. Jis neneigia bažnytinių tarnybų reikalingumo, tačiau ryšius tarp Vatikano ir diecezijų reikia daryti efektyvesnius. „Stačiatikiai stebi mūsų patiriamus sunkumus su biurokratija ir sako, kad nenorėtų savęs įklampinti bei apsunkinti“, - kalbėjo kardinolas L.Husaras.
Tarp kitų priežasčių, dėl kurių yra „labai nedaug vilčių“ pagerinti santykius su stačiatikiais, jis paminėjo Maskvos patriarchato nuostatą, kad beveik visi buvusios Sovietų Sąjungos gyventojai buvo Rusijos Stačiatikių Bažnyčios „natūralūs nariai“. Maskvos patriarchatui ypač svarbi yra Ukraina, nes „beveik pusė iš jo 20 tūkstančių parapijų yra Ukrainoje (daugiau nei pačioje Rusijos Federacijoje), todėl Ukrainos praradimas kartu reikštų pusės tikinčiųjų praradimą“, aiškino kardinolas L.Husaras. Ukrainos Rytų Katalikų Bažnyčios, kuri po Antrojo pasaulinio karo komunistų režimo buvo prievarta prijungta prie Rusijos Stačiatikių Bažnyčios, dabartinis atsikūrimas buvo skausmingai priimtas Maskvos patriarchato. „Aš manau, kad ši problema - ne dėl prarastų tikinčiųjų ar turto. Didžiausias skausmas patriarchatui yra žinojimas, jog 45 metai pastoracinio darbo (siekiant integruoti Rytų katalikus į stačiatikybę) nedavė norimo rezultato“, - sakė kardinolas.
Popiežius Jonas Paulius II 2001 metais aplankė Ukrainą, tačiau buvo ignoruojamas vietos stačiatikių, ypač priklausančių Maskvos patriarchatui. Priminęs nepaprastą Popiežiaus kantrybę siekiant tarpbažnytinių ryšių, kardinolas L.Husaras pripažino, jog Rytų apeigų katalikams sunku suartėti su stačiatikiais dėl patirtos neteisybės. „Nuo 1946 iki 1990 metų mūsų šventoves buvo užgrobusi Stačiatikių Bažnyčia, todėl šiandien jau pats žodis „stačiatikis“ sukelia mūsų tikinčiųjų pyktį - jie nenori jo ištarti, ypač jeigu kalbama apie Rusijos Bažnyčią(…) Visgi aš manau, kad krikščionių susivienijimas gali įvykti taip staiga ir netikėtai, kaip kad griuvo Sovietų Sąjunga, - kalbėjo kardinolas L.Husaras. - Mes nežinome, kada tai įvyks, nes tai yra Dievo rankose, bet kažkas gali atsitikti, kas viską pakeistų“. Jo manymu, ekumeniniai kontekstai yra labiau „dvasios reikalas“, o ne „diplomatijos ar teologijos“. Jis labiau linkęs kalbėti ne apie „vienybės atstatymą“, bet apie „bendrumo atstatymą“. O tai reiškia, kad kiekviena Bažnyčia turi likti tokia, kokia yra, turi išlaikyti savąjį identitetą, „bet taip pat turi būti atvira regimam centrui, kuris, mūsų įsitikinimu, yra šv.Petro įpėdinis. Tai neturėtų reikšti Romos jurisdikcijos praradimo, bet labiau jo vykdymo būdo pakeitimą“, - teigė Ukrainos Katalikų Bažnyčios vadovas.

* * *

Lapkričio viduryje kardinolas L.Husaras dalyvavo Vašingtone vykusioje Jungtinių Amerikos Valstijų katalikų vyskupų konferencijos rudens sesijoje. Savo pasisakyme kardinolas kvietė JAV, pasitelkus religinius vadovus, atstatyti šalies moralinio stiprumo įvaizdį likusio pasaulio akivaizdoje. „Kada aš pirmą kartą 1949 metais atvykau į Jungtines Valstijas, mano motina sakė man ir seserims: „Vaikai, tai yra gera šalis, kilni ir tvirtos moralės šalis“. Toks buvo daugelio požiūris, - kalbėjo kardinolas L.Husaras, natūralizuotas JAV pilietis, amerikiečių vyskupams lapkričio 13 dieną. - Tačiau pastaruoju metu įvyko kai kurių netinkamų pokyčių, Jungtinių Valstijų moralinė išvaizda gerokai sumenko. Daugelis žmonių Ukrainoje ir apskritai Rytų Europoje, kurie buvo įpratę žvelgti į Jungtines Valstijas kaip į moralinį lyderį, jaučiasi gerokai prislėgti. Amerika turėtų būti ne tik stipriausia šalis, turtingiausia šalis, ji taip pat turėtų būti moralinė jėga“. Kreipdamasis į amerikiečių katalikų vyskupus, 69-metis kardinolas ragino stengtis, kad Jungtinės Valstijos „atstatytų tą moralinę lyderystę, į kurią su pagarba buvo žvelgiama ne tik praėjusiais dešimtmečiais, bet ir praėjusiais šimtmečiais“.
Jis taip pat išreiškė savo solidarumą su JAV vyskupais, jiems siekiant išspręsti pastaruoju metu iškilusią kai kurių dvasininkų skandalingo seksualinio piktnaudžiavimo problemą, į kurią buvo sutelktas ganytojų dėmesys ir per Vašingtone vykusį susitikimą, ir visus šiuos metus. Jis sakė remiąs viską, ką jie daro vadovaudami Bažnyčiai sunkiais išbandymų momentais. Kardinolas L.Husaras teigė: „Jūsų džiaugsmas yra ir mūsų džiaugsmas. Jūsų liūdesys yra mūsų liūdesys“.
Po Antrojo pasaulinio karo sovietams okupavus Ukrainą, kardinolas L.Husaras kartu su šeima pasitraukė į Vakarus ir kelis dešimtmečius gyveno JAV, kur rūpinosi ukrainiečių katalikų sielovada. 1977 metais jis buvo konsekruotas vyskupu. Į nepriklausomybę atgavusią Ukrainą sugrįžo 1991 metais ir buvo paskirtas Lvovo vyskupu augziliaru. Sunkiai sergant taip pat iš tremties sugrįžusiam kardinolui Miroslavui Liubačivskiui, 1996 metais tuometinis vyskupas L.Husaras buvo paskirtas administruoti Lvovo arkivyskupiją. 2001 metais Ukrainos Rytų Katalikų Bažnyčios sinode jis buvo išrinktas Lvovo didžiuoju arkivyskupu (tai yra Bažnyčios dvasiniu vadovu) ir popiežiaus Jono Pauliaus II pakeltas kardinolu.
Savo minėtoje kalboje jis dėkojo JAV Katalikų Bažnyčiai už materialinę ir personalinę paramą Ukrainos katalikams po „geležinės uždangos“ subyrėjimo. Kartu kardinolas L.Husaras reiškė viltį, kad ši parama dabar nesibaigs, nes teks prašyti daugiau pagalbos, ypač ką tik Ukrainos sostinėje Kijeve pradėtai statyti Rytų katalikų katedrai. Ši parama būtų ne vien tik pastato statyba, bet „parama mūsų teisės į religijos laisvę“ pokomunistinėje šalyje, kur daugumą sudaro stačiatikiai.

* * *

Kaip lapkričio pabaigoje pranešė Rusijos žinių agentūra „Interfaks“, Ukrainos Rytų Katalikų Bažnyčios vadovas kardinolas L.Husaras su malonumu kaip aukštą svečią priimtų Maskvos patriarchą Aleksijumi II, kai šis netrukus planuoja apsilankyti Ukrainoje. Šio susitikimo pagrindinis tikslas būtų „pajudinti iš vietos“ abiem konfesijoms rūpimą iškilusių tarpusavio santykių problemų sprendimą. Tarp klausimų, kuriuos norėtų kardinolas L.Husaras aptarti su patriarchu Aleksiju II, būtų įvertinimas 1946 metų įvykių, kai Stalino nurodymu Ukrainos Rytų Katalikų Bažnyčia buvo prievarta prijungta prie Rusijos Stačiatikių Bažnyčios.
Taip pat reikėtų apsvarstyti Rytų katalikų ir stačiatikių taikų sugyvenimą dabartinės nepriklausomos Ukrainos sąlygomis. Kardinolas L.Husaras norėtų panagrinėti ukrainiečių katalikų padėtį Rusijoje, nes reikia užtikrinti, kad „jie turėtų tokias pat teises kaip ir tikintieji Ukrainoje“. Kardinolas sakė, jog Rytų apeigų katalikai nėra abejingi Ukrainos stačiatikių sunkumams, ypač nesutarimams tarp visų trijų tarpusavyje besivaržančių Ukrainos Stačiatikių Bažnyčių. „Nors mes nenorime kištis į svetimus reikalus, bet tarpusavio kovos tarp krikščionių, ypač tarp tėvynainių, problema negali būti svetima“, - pabrėžė kardinolas L.Husaras. Jis sakė tikįs, kad patriarcho Aleksijaus II vizitas „atneš pradmenis geresnių santykių tarp skirtingų konfesijų ir padės įtvirtinti krikščionišką bei pilietinę taiką, taip pat tarpnacionalinę santarvę“.
Patriarchas Aleksijus II planavo atvykti į Ukrainą, - nors šiam vizitui prieštarauja ukrainiečių politikai, - iki metų pabaigos. Tačiau patriarcho liga gali šiuos planus pakeisti.

Mindaugas BUIKA