|
Minima
pirmosios lietuviškos Biblijos 400 metų sukaktis
 |
Tarptautinėje parodoje
"Biblijos vertėjas Jonas Bretkūnas" . Iš kairės:
Lietuvos dailės muziejaus direktorius, parodos autorius
Romualdas Budrys ir Prūsijos valstybės kultūrinio palikimo
slaptojo archyvo restauravimo tarnybos vadovas Henrikas
Petersas |
Pirmą kartą Lietuva išvydo neįkainojamą
kultūros vertybę - pirmąjį Biblijos vertimą į lietuvių kalbą.
XVI amžiaus mūsų raštijos unikumas - aštuoni rankraštiniai Biblijos
vertimo tomai - eksponuojami tarptautinėje parodoje "Biblijos
vertėjas Jonas Bretkūnas", kuri lapkričio 27-ąją iškilmingai
atidaryta Vilniuje, Taikomosios dailės muziejuje. Paroda skiriama
lietuviškos Biblijos 400 metų sukakčiai. J.Bretkūno atlikto Biblijos
vertimo rankraščiai parodai gauti iš Berlyne esančio Prūsijos
valstybės kultūrinio palikimo slaptojo archyvo.
Pradėdamas parodos atidarymo iškilmes ekspozicijos autorius -
Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys pacitavo
vieno iš parodos iniciatorių, Lietuvos bičiulio profesoriaus iš
Greifsvaldo Jocheno D.Rangės žodžius, kad "J. Bretkūnas yra
neabejotinai įdomiausia XVI amžiaus lietuvių literatūros asmenybė".
J.Bretkūno Biblijos vertimas, pasak J.Rangės, yra šedevras ir
šiandien galintis pasitarnauti kaip vadovas bažnytinių tekstų
vertėjams.
Parodos rengėjus ir svečius pasveikino Lietuvos Respublikos prezidentas
Valdas Adamkus. Prabėgo 400 metų nuo to laiko, kai J.Bretkūnas
padovanojo lietuvių tautai lietuviškąją Bibliją, teigė šalies
vadovas. Turėjo prabėgti 400 metų, kad lietuviai šią brangią J.Bretkūno
dovaną galėtų išvysti Vilniuje. Tai džiugi mūsų kultūros šventė,
- sakė V.Adamkus. - Stovime prie pageltusių J.Bretkūno rankraščių
- prie darbo, kuris šešioliktame amžiuje kūrė krikščionišką lietuvių
bendruomenę, dėjo pamatus šiuolaikinei lietuvių tautai. Iš archyvų
iškelta J.Bretkūno Biblija mums šiandien daug stipriau nei istorijos
vadovėliai primena: esame senų kultūros tradicijų, esame šimtmečius
save kūrusi tauta. Dabarties kelyje šito neturime pamiršti. Neturime
pamiršti mūsų kelio pradininkų, - pabrėžė Lietuvos Prezidentas.
|
|
Plečiasi
Genocido aukų muziejus
 |
Prezidentas Valdas Adamkus
ir Genocido aukų muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis
(dešinėje) |
Genocido aukų muziejus Vilniuje
įrengė naują ekspoziciją Lietuva 1940-1941 m.: netektys prasideda.
Ji buvo atidaryta lapkričio 28 dieną ir iki lapkričio 31 dienos
lankytojai į muziejų buvo leidžiami nemokamai.
Ekspozicija Lietuva 1940-1941 m.: netektys prasideda - dar viena
įgyvendinta prieš trejus metus parengto muziejaus ekspozicijų plėtimo
projekto dalis. Projekto tikslas - eksponuojant autentiškas detales,
išsaugoti Sovietų Sąjungos vykdyto genocido aukų atminimą, supažindinti
su istoriniais įvykiais, meninių priemonių pagalba palikti lankytojams
neišdildomus įspūdžius. Šio tikslo siekiama ir naujoje ekspozicijoje,
įrengtoje pirmajame aukšte, buvusiame MGB (KGB) vidaus kalėjimo
viršininko pavaduotojo kabinete. Čia eksponuojami šio kabineto 5-ojo
dešimtmečio baldai, NKGB-MGB darbuotojų naudoti daiktai, stalo inventorius.
Išdėstyti dokumentai, žemėlapiai, nuotraukos, daiktai pasakoja apie
sudėtingą ir tragišką Lietuvos istorijos laikotarpį (1940-1941 m.):
valstybės okupaciją ir aneksiją, jos sovietizavimą, krašto gyventojų
represijas. Vien per pirmąją sovietinę okupaciją (1940 06 15-1941
06 22), t. y. per metus, buvo represuota per 30 tūkst. asmenų. Ir
tai, pasak muziejaus vadovų, buvo tik pradžia pusę amžiaus trukusios
Lietuvos okupacijų, netekčių istorijos, vienaip ar kitaip paveikusios
ir kelių vėlesnių kartų gyvenimus. |
|
Aukštaitiškoje
troboje - melodijos iš visos Lietuvos
 |
Etnografė Gražina Kadžytė
Linksmosios armonikos šventę pavadino sielos švente |
Lapkričio 16-17 dienomis Utenos
kultūros centre vyko gražia ir prasminga tradicija tapusi kaimo
kapelų ir liaudies muzikantų šventė Linksmoji armonika-2002. Smagias
melodijas grojo beveik trisdešimt kapelų ir pulkas armonininkų.
Šventėje dalyvavo visų žinomas kompozitorius, Lietuvos kaimo kapelų
patriarchas Jurgis Gaižauskas su savo ištikimąja žmonele Zosele
ir vaikaite smuikininke Juste. Keturiuose koncertuose beveik nebuvo
pasikartojančių melodijų, ir visi jie baigėsi bendrais kūriniais
- Vytauto Juozapaičio Svetelių maršu ir J.Gaižausko Polka tarp
stalų. Jungtinei kapelai dirigavo ir smagiai savąjį smuikelį čirpino
maestro J.Gaižauskas.
|
|