Paskui
laiko strėlę
(Tęsinys. Pradžia Nr. 87,
89)
Partizanai spėjo išeiti. Silpnesnius
išvežė, kiek palaukę išėjo ir pasveikusieji. Iki naujo bunkerio
buvo geras kelio galas. Ramiai pasiekė saugų bunkerį, tačiau jau
kitą rytą smogikai krėtė kaimus, ieškodami partizanų, šukavo miškus.
Netikėtai buvo suimti ir per susišaudymą žuvo keli Kalpoko vyrai,
kurie slėpėsi pas artimuosius sodybose. Būrys vėl buvo išsklaidytas.
Daugėjo išdavikų: neatpažinę provokatorių, žmonės išdavė partizanus,
kuriuos patys rėmė ir šelpė.
Panemunyje suktumu, klasta ir žiaurumu garsėjo enkavėdistas Golubevas
ir jam talkinę stribai išdavikai Lukičius ir Šusnys. Per juos
žuvo daug Kalpoko būrio partizanų. Nužudytųjų kūnai buvo sumesti
į šulinius arba į durpyną netoli Steponų kaimo Rokiškio rajone.
Smogikai rengė akciją po akcijos, intensyviai ieškodami partizanų.
Vyrai po žygio pasislėpė atskiruose bunkeriuose, esančiuose toli
vienas nuo kito. Buvo išvargę, kiti nespėję po apgydytų žaizdų
sustiprėti ir nepajuto, kaip naktį kareiviai apsupo mišką. Jau
auštant miške pasigirdo bombų sprogimai, automatų kalenimas. Sprogo
numesta smogikų bomba ir netoli bunkerio, kuriame slėpėsi vadas
su grupe būrio partizanų. Bombai sprogus, pro bunkerio rąstus
švietėsi siauras plyšys.
- Gyvi nepasiduosim, bandysim prasiveržti. Neaišku tik viena:
šito bunkerio jie negalėjo atsekti, nes neseniai įrengtas, - svarstė
vadas.