Atnaujintas 2002 m. gruodžio 4 d.
Nr.91
(1098)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Kultūra
Lietuva
Krikščionybė ir pasaulis
Susitikimai
Darbai
Atmintis
Žvilgsnis
Nuomonės
Pasaulis
Kryžkelės


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai

Ukrainos sostinėje pradėta statyti katalikų katedra

Kijeve pradėta statyti nauja Rytų apeigų katalikų katedra – jau padėtas kertinis jos akmuo. Tai rodo, kad Bažnyčios hierarchai ateityje perkels jos centrą iš Lvovo į Ukrainos sostinę. Iškilmingoje kertinio akmens šventinimo ceremonijoje lapkričio 3 dieną dalyvavo Ukrainos Rytų apeigų Katalikų (Unitų) Bažnyčios dvasinis vadovas Lvovo didysis arkivyskupas kardinolas Liubomiras Husaras, apaštalinis nuncijus Ukrainoje arkivyskupas Nikola Eterovičius, kiti ukrainiečių katalikų vyskupai ir šalies vyriausybės atstovai.
Šiuo metu su Roma vienybėje esančios, tačiau bizantiškas apeigas išlaikiusios ukrainiečių Katalikų Bažnyčios centras yra šalies vakarinėje dalyje esantis Lvovas ir jo Šv.Jurgio katedra. Vakarų Ukrainoje gyvena ir dauguma iš penkių milijonų ukrainiečių katalikų, tačiau Unitų Bažnyčia nori plėtoti savo struktūras visoje šalies teritorijoje, kaip tikroji nacionalinė ukrainiečių tautos Bažnyčia. Dabar dauguma iš 50 milijonų Ukrainos gyventojų yra stačiatikiai, ir jų Bažnyčių (kurių Ukrainoje yra netgi trys) hierarchijos centrai įsikūrę sostinėje Kijeve.
„Mums reikia parodyti savo Bažnyčią sostinėje, ne tik periferijoje, - sako Rytų katalikų vyskupų sinodo generalinis sekretorius vyskupas Julianas Gburas. - Nors Lvovas yra nuostabus miestas, tai visgi yra provincija. Kitų Bažnyčių hierarchai yra Kijeve, tai kodėl mes negalėtume jų ten turėti?“ Ukrainiečių katalikų Kijevo egzarchatas buvo įkurtas 1995 metais, tačiau dabar sostinėje jie turi tik dvi nedideles bažnyčias. Naujoji katedra, kurios projektą parengė žinomas Kijevo architektas Mykola Levčiukas, bus gana didelė: 58 m ilgio, 49 m pločio ir 61 m aukščio.
Iškilmingoje katedros kertinio akmens šventinimo ceremonijoje kalbėjęs kardinolas L.Husaras sakė, kad naujosios katedros darbai pradedami „ne visai džiaugsmingoje aplinkoje“ dėl šalies katalikų ir stačiatikių „tragiško pasidalijimo“. Beje, ukrainiečių stačiatikių hierarchai, ypač tie, kurie yra pavaldūs Maskvos patriarchatui, labai piktai sutiko tiek Kijevo Rytų katalikų egzarchato (faktiškai vyskupijos) įsikūrimą, tiek naujosios katedros statybos sostinėje pradžią, kaip dar vieną ženklą, patvirtinantį katalikų „ekspansijos planus“, kurie yra ekumeninio bendradarbiavimo kliūtis.
Tačiau, kardinolo L.Husaro nuomone, naujoji katedra Kijeve yra teigiamas iššūkis kelyje į visų ukrainiečių bažnytinę vienybę, kada kiekvienas Kijevo tikintysis galės be jokių abejonių eiti į bet kurią miesto bažnyčią, kaip kad buvo tautos krikštytojo didžiojo kunigaikščio Vladimiro laikais. „Mes norime priartinti laikus, kada Ukrainos vieningos nacionalinės krikščionių Bažnyčios patriarchas galėtų celebruoti Šv.Sofijos katedroje“, - sakė kardinolas. Kaip žinoma, Ukrainos Rytų apeigų katalikai nori, kad Vatikanas jų Bažnyčiai suteiktų formalų patriarchato statusą. Ukrainiečių Bažnyčia tikinčiųjų skaičiumi yra gausiausia iš visų dvidešimt dviejų vienybėje su Roma esančių Rytų Bažnyčių, tačiau, kitaip nei dauguma jų, patriarchato statuso kol kas neturi. Manoma, kad Vatikanas šio klausimo sprendimą atidėlioja nenorėdamas dar labiau pabloginti santykių su stačiatikiais.
Kardinolas L.Husaras lapkričio viduryje dalyvavo Rytų Bažnyčių (esančių vienybėje su Roma) kongregacijos posėdžiuose Romoje. Tada jis žurnalistams sakė, jog būtent ekumeninės priežastys, taip pat II Vatikano Susirinkimo nuostatų laikymasis skatina, kad jo Bažnyčiai būtų suteiktas patriarchato statusas. Taip būtų parodyta stačiatikiams, kad Vatikanas gerbia Rytų krikščionių tradicijas ir nebando primesti struktūrinių pakeitimų jų Bažnyčiose, kaip visiškos vienybės sąlygos. Be to, II Vatikano Susirinkimo dekrete „Orientalium Ecclesiarum“ pripažįstama, kad „Rytų Bažnyčiose patriarchų institucija yra tradicinė valdymo forma“, todėl pageidautina, „kad ten, kur reikia, būtų įkurti nauji patriarchatai“. Per beveik 40 metų po Susirinkimo pabaigos dar nebuvo įkurtas nė vienas naujas Rytų apeigų katalikų patriarchatas.
Didžiojo arkivyskupo ir patriarcho galia konkrečioje Rytų Katalikų Bažnyčioje yra vienoda: abu jie yra savo Bažnyčių vadovai ir savo iniciatyva šaukia vyskupų sinodus svarbiems reikalams spręsti. Tačiau kada sinodas išrenka patriarchą, jis pats prašo bažnytinio bendrumo su Popiežiumi. Tuo tarpu sinodui išrinkus didįjį arkivyskupą, šį išrinkimą dar turi patvirtinti Popiežius.
Bet ir Ukrainos stačiatikiai yra susiskaldę į tris tarpusavyje besivaržančias Bažnyčias, tad nebeaišku, su kuria vesti ekumeninį dialogą, kad nebūtų užgautos kitos. Didžiausia, pavaldi Maskvos patriarchatui, turi 9049 parapijas, 7755 maldos namus ir dar stato 840 naujų maldos namų. Ukrainos Rytų apeigų katalikai turi 3317 registruotų parapijų, 2777 maldos namus ir stato 305 naujas šventoves. Trečia pagal dydį Bažnyčia yra 1992 metais susikūręs nepriklausomas Kijevo stačiatikių patriarchatas su 2780 parapijų, 1825 turimomis bažnyčiomis ir 217 statomų naujų. Pagaliau dar yra Autokefalinė Ukrainos Stačiatikių Bažnyčia (jos, kaip ir Kijevo patriarchato, nepripažįsta tarptautinė stačiatikių bendruomenė, matyt, Maskvai reikalaujant), turinti 1015 parapijų, 697 maldos namus ir 102 naujai statomus. Galima priminti, kad Ukrainoje dar yra lotynų apeigų Katalikų Bažnyčia, kuriai daugiausia priklauso lenkų tautinės mažumos atstovai. Ši Bažnyčia turi 807 parapijas, 713 maldos namų ir stato 74 naujas šventoves.
Iš pateiktos statistikos matyti, kad Ukrainoje vyksta tikras naujų bažnyčių statymo bumas. Kita vertus, dar ne visi Ukrainoje sovietmečiu konfiskuoti pastatai yra grąžinti tikintiesiems. Štai Sevastopolio katalikai niekaip negali atgauti didelės savo bažnyčios, kuri 1937 metais buvo komunistų atimta ir paversta kino teatru – jame filmai rodomi iki šiol. Praėjusio dešimtmečio viduryje vietos katalikams buvo leista naudoti pastatą bent Kalėdų ir Velykų pamaldoms, tačiau pastaraisiais metais ir ši galimybė atimta. Kadangi komunistų konfiskuoti bažnytiniai pastatai buvo grąžinti Sevastopolio stačiatikiams ir kitų konfesijų tikintiesiems, bažnyčios neatidavimas katalikams yra akivaizdus jų diskriminavimas. Šią bylą dabar nagrinėja Ukrainos Aukščiausiasis Teismas, tačiau prorusišką Sevastopolio valdžią bus nelengva priversti atstatyti teisingumą.

M.B.

© 2002"XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija