Ilgai slėpta istorija
Kad Sovietų Sąjungą valdę komunistai
nuolat klastojo istoriją, geriausiu atveju nutylėdavo nemalonius
faktus, visiems gerai žinomas faktas. Ir dabar Rusijoje vyksta
tas pats. Pakanka pažvelgti į dabartinius istorijos vadovėlius
rusų moksleiviams ir studentams. Jie labai mažai kuo skiriasi
nuo sovietinių vadovėlių. Istorijos klastotės lenda per visus
plyšius. Pavyzdžiui, nieko nekalbama apie 1939-1940 metų sovietų
agresiją prieš Suomiją, jau nekalbant apie tai, kad, siekiant
rasti pretekstą Suomijai užpulti, Stalino įsakymu iš artilerijos
pabūklų buvo sunaikintas sovietų karinis dalinys Karelijos sąsmaukoje,
prie Majnilos kaimo. Tai įvyko 1939 m. lapkričio 26 d. O po poros
dienų Sovietų Sąjunga nutraukė 1932 metais sudarytą nepuolimo
sutartį su Suomija, ir lapkričio 30 dieną Sovietų armija peržengė
Suomijos sieną, bombardavo sostinę Helsinkį ir Vipurio (Vyborgo)
miestą. Šis barbariškas aktas buvo pateiktas pasauliui kaip buržuazinės
Suomijos agresija. Žinoma, tas faktas, kaip ir daugelis kitų,
neminimas demokratinės Rusijos istorijos vadovėliuose, Deja,
nemalonius istorijos faktus konjunktūriniais sumetimais slėpė
ir buvę Sovietų Sąjungos sąjungininkai Antrajame pasauliniame
kare. Taip elgėsi Didžioji Britanija su daugybę nelaimių Baltijos
šalims atnešusiu garsiuoju Molotovo-Ribentropo paktu. Na, o Vakaruose
išgarbintas M.Gorbačiovas tik 1989 metais pripažino šio gėdingo
ir siaubingo dokumento buvimą ir, viešėdamas dar nesusivienijusioje
Vokietijos Federacinėje Respublikoje, atvežė šeimininkams netikėtą
dovaną. Tai buvo originalus žemėlapis iš 1939 metų rugpjūčio ir
rugsėjo mėnesiais visas tautų teises pamynusio dokumento. Žemėlapyje
buvo pažymėtas Lenkijos pasidalijimas tarp Hitlerio Vokietijos
ir Stalino Sovietų Sąjungos. Aišku, tuometiniai Bonos politikai
visą tai puikiai žinojo ir turėjo bei turi būti dėkingi savo tautiečiui,
buvusiam Trečiojo reicho užsienio reikalų ministerijos patarėjui
Karlui von Liošui. K.von Liošas gerai pažinojo ministrą Joachimą
Ribentropą. Kai artėjo hitlerinės Vokietijos krachas, 1945 metų
vasario mėnesį atėjo slaptas J.Ribentropo įsakymas sunaikinti
slaptus užsienio politikos dokumentus. Nemaža dalis tų užsienio
reikalų ministerijos dokumentų jau buvo paslėpta Harce ir Tiuringijoje.
K.von Liošas niekada nesimpatizavo Hitleriui bei nacistams, todėl
puikiai suvokė, kokie tai svarbūs istorijai liepti sudeginti dokumentai.
Jis 20-yje kino juostų užfiksavo net 9725 puslapius slaptų aktų,
tarp jų ir Molotovo-Ribentropo pakto slaptuosius papildomus protokolus.
K.von Liošas sudėjo kino juostas į metalinę dėžutę nuo kekso ir,
apvyniojęs tepale išmirkytu skuduru, užkasė šitą neįkainojamą
istorinį turtą Miulhauzeno miesto parke Tiuringijoje. Pasibaigus
karui, 1945 m. gegužės 12 d., K.von Liošas parašė laišką savo
studijų bičiuliui Londone Dankanui Sandžiui. Pastarasis tuo metu
buvo Didžiosios Britanijos gyvenamųjų namų statybos ministras
ir paties legendinio Vinstono Čerčilio žentas. Kaip vėliau pasakojo
K.von Liošas, jis tokiame svarbiame reikale galėjo pasikliauti
tik savo ištikimiausiu draugu. Tačiau pokario Vokietijoje tuo
metu neveikė paštas ir todėl K. von Liošas kreipėsi į britų karininką,
prašydamas, kad tas būdamas Londone perduotų laišką D.Sandžiui.
Karininkas sakė negalįs nei pervežti, nei persiųsti laiško, kurio
turinio jis nežinąs. Teko supažindinti anglų karininką su Miulhauzeno
parke užkasta paslaptimi. Laiškas adresatą pasiekė, ir netrukus
pas buvusį Ribentropo patarėją atskubėjo visas būrys Didžiosios
Britanijos ir JAV specialistų bei ekspertų. Jie iškasė kekso dėžutę
su kino juostomis. Iškasti tai iškasė, bet slaptieji protokolai
ilgiems metams pradingo buvusių Stalino sąjungininkų archyvuose.
Vakarai aiškiai nenorėjo erzinti Maskvos, nors šaltasis karas
jau buvo pačiame įkarštyje. Ir tik 1959 metais britai perdavė
tuos dokumentus Vokietijos Federacinėje Respublikai, ir dabar
jie yra Bonos politiniame archyve.
Petras KATINAS
© 2002"XXI amžius"