Atviras laiškas romano
Žali autoriui M.Ivaškevičiui
Man, istorijos magistrantei, privalu
susipažinti su naujausia pokario laikotarpio literatūra (ne tik
grožine), todėl perskaičiau ir Tavo romaną. Prisipažinsiu, buvau
labai nustebinta. Daug kuo. Ir maloniai, ir nemaloniai. Pirmiausia
man inspiravo Tavo meistriškumas. Juk Tu dar jaunas rašytojas,
o jau sugebi taip gudriai apdoroti medžiagą. Gudriai - gal ne
tas žodis. Juk reikėtų sakyti šiuolaikiškai, moderniškai.
Vienu žodžiu, manau, kad sukursi dar ne mažiau vertingų kūrinių.
Nes talento Tau užtenka.
Keistas man pasirodė Tavo požiūris į pokario istoriją. Ypač kad
taip niekinamai pavaizdavai tuos, kurie (to, rodos, dabar niekas
neneigia) kovojo prieš okupantus. Suprantu, Tu norėjai išvengti
jų idealizavimo. Bet juk viena yra idealizuoti (kraštutinumas),
kita - niekinti, šmeižti (kitas kraštutinumas). Man atrodo, Tau
pakanka sugebėjimų kraštutinumams išvengti. Tu pasirinkai prastą
kelią. O rezultatas - sukarikatūrinti personažai. Juk taip nesiryžo
partizanų niekinti net sovietiniai rašytojai (nekalbu apie KGB
apmokamus agentus). Tai į kokią kompaniją Tu pakliuvai?
Ypač nemalonu, kad taip bjauriai smogei J.Žemaičio atminimui.
Negaliu pamiršti, kaip aš, tada dar pirmakursė studentė, pamačiau
generolo paminklą prie Krašto apsaugos ministerijos. Išvydau didvyrį,
kuriam norėjau nusilenkti. Man buvo nesmagu, kad neturėjau gėlytės
padėti prie monumento. Iki šiol džiaugiuosi,kad tai padariau kitą
kartą. O ką padarei Tu? Bijau, kad atsiras Tavo romano skaitytojų,
kurie nusispjaus prie paminklo. Pagalvok, ar sakau tiesą. Ar nebus
taip, kad Tu, pats to nejausdamas, atsidūrei kompanijoje tų, kurie
išsijuosę niekina visa, kas lietuviška? Kurie siekia sėti nepasitikėjimą
laisve, nepriklausomybe. Kurie organizuoja referendumus dėl NATO
ir ES. Gal sakysi, kad per toli nuėjau? Ne. Tavo panieka rezistencijai
- tai tos grandinės dalis. Nemanyk, kad esu kokia fanatikė. Tik
bandau neįkliūti į spąstus tų, kuriems už purvą brangiai moka.
Neįtariu, kad Tu, talentingas menininkas, būtum su jais. Bet su
savo romanu, tikriausiai pasidavęs niekinimo madai, atsidūrei
ten, kur nesitikėjai. Linkiu išsikapanoti. Linkiu kūrybinės sėkmės!
Aistė STANKEVIČIŪTĖ
© 2002"XXI amžius"