Atnaujintas 2002 m. gruodžio 11 d.
Nr.93
(1100)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Kultūra
Valstybė ir bažnyčia
Susitikimai
Darbai
Literatūra
Žvilgsnis
Atmintis
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis
Kryžkelės


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai

Terorizmas palietė Australiją

Australija Europoje ir ypač Šiaurės Amerikoje vadinama „lucky country“ – laiminga šalis. Čia gyvenimo tempas daug lėtesnis negu JAV ar Europoje. Net iki 1970 metų žmonės nerakindavo durų ir karštomis vasaros naktimis miegodavo savo namo priekinėje dalyje ar vėsiame sode. Australijos gyventojai niekur neskubėjo, rūpinosi savo kasdieniškais reikalais ir, turėdami beveik visus žemės resursus, gyveno patogiai. Viskas pasikeitė, kai Australijoje industrija ir pramonė šuoliais progresavo, kviesdama iš viso pasaulio emigrantus, kurie atsinešė visus – gerus ir blogus papročius ir skirtingą gyvenimo stilių.
Kai pernai rugsėjo 11-ąją Niujorke teroristų lėktuvai susprogdino du aukščiausius miesto pastatus, kur žuvo per du tūkstančius žmonių, tuo metu keliolika tūkstančių australiečių linksmai ir nerūpestingai atostogavo Bali saloje, Indonezijoje, jausdamiesi labai saugiai. Lygiai po vienerių metų ir vienos dienos Bali saloje, Kutos vasarvietėje, naktiniame Sodri klube, sprogo dvi bombos, nušluodamos ir uždegdamos klubo ir arčiausiai esančius pastatus. Žuvo daugiau kaip 100 jaunų Australijos piliečių, kurie tuo metu klube linksminosi. Dar ir šiandien yra daug neatpažintų.


Rygos „akušeris“

Mūsų kaimyninėje Latvijoje atsirado politikas, kurį galima būtų prilyginti tokiems Lietuvos politikams, kaip J.Veselka, R.Pavilionis, E.Klumbys ar visus tris kartu paėmus. Tai beveik atvirai komunistinio bloko „Už žmogaus teises vieningoje Latvijoje“ lyderis Janis Jurkanas. Į šį bloką susispietė ne tik „neišsižadėję principų“ komunistai, bet ir vadinamieji rusakalbiai, visokio plauko jedinstveninkai - Latvijos nepriklausomybės priešai. Beje, neseniai įvykusiuose Latvijos parlamento rinkimuose J.Jurkano, apsiskelbusio kone vieninteliu vadinamųjų rusakalbių gynėju, blokas pagal gautų balsų skaičių užėmė antrąją vietą. Prieš pat rinkimus J.Jurkanas lankėsi Maskvoje, kur vietiniai „patriotai“ ir aukščiausieji Kremliaus pareigūnai jam surengė labai pompastišką priėmimą. Sudarius naująją Einaro Repšės vadovaujamą Latvijos vyriausybę, J.Jurkano blokas pasiskelbė esantis griežtoje opozicijoje. Tad naujasis premjeras E.Repšė netrukus gali susilaukti interpeliacijos, nes 25 šiam komunistiniam blokui priklausantys parlamentarai dės visas pastangas, kad patrauktų į savo pusę vadinamuosius nepriklausomuosius deputatus, o gal paprasčiausiai nupirks juos. Tokių prognozių teko skaityti Latvijos laikraščiuose. Tuo labiau kad tarp Latvijos rusakalbių yra labai daug turtingų žmonių, glaudžiai susijusių su Maskva. Išleisti keletą ar kelioliką milijonų jiems nieko nereiškia.


Dėl Rusijos kolonijinio karo Čečėnijoje nutraukimo ir Nepriklausomos Čečėnijos Respublikos Ičkerijos pripažinimo

Popiežiui Jonui Pauliui II,
Maskvos ir visos Rusijos patriarchui Aleksijui II,
Vyriausiajam Čečėnijos Respublikos Ičkerijos muftijui,
Kofi Annan, Jungtinių tautų Organizacijos generaliniam sekretoriui,
Georgui Bušui, Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentui,
Elžbietai II, Didžiosios Britanijos karalienei,
Žakui Širakui, Prancūzijos Respublikos prezidentui,
Gerhardui Šrioderiui, Vokietijos Federacinės Respublikos kancleriui,
Peteriui Schiederiui, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos prezidentui,
Antonio Martinsui da Kruzui, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos pirmininkui,
Valteriui Švimeriui; Europos Tarybos Generaliniam sekretoriui,
Patui Koksui, Europos Parlamento prezidentui,
Vladimirui Putiniui, Rusijos Federacijos prezidentui,
Aslanui Maschadovui, Čečėnijos Respublikos Ičkerijos prezidentui,
Valdui Adamkui, Lietuvos Respublikos prezidentui,
Užsienio šalių ambasadoms Lietuvoje

Kreipimasis

Rusija, pamynusi visų Jungtinių Tautų Organizacijos šalių, taip pat ir Rusijos, pripažintą Tautų apsisprendimo teisę ir jos pačios pasirašytas tarptautinės teisės normas bei kitus dokumentus, jau aštuonerius metus tęsia kolonijinį karą prieš čečėnų tautą, kuri 1991 metais paskelbė savo šalies nepriklausomybę nuo ją kelis šimtmečius vergusios ir čečėnus metodiškai žudžiusios Rusijos.
Čečėnų tauta demokratiškai išsirinko prezidentą ir parlamentą, sudarė vyriausybę, priėmė Konstituciją ir tapo DE FACTO Nepriklausoma demokratine valstybe.