Dėl Rusijos kolonijinio
karo Čečėnijoje nutraukimo ir Nepriklausomos Čečėnijos Respublikos
Ičkerijos pripažinimo
Popiežiui Jonui Pauliui II,
Maskvos ir visos Rusijos patriarchui Aleksijui II,
Vyriausiajam Čečėnijos Respublikos Ičkerijos muftijui,
Kofi Annan, Jungtinių tautų Organizacijos generaliniam sekretoriui,
Georgui Bušui, Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentui,
Elžbietai II, Didžiosios Britanijos karalienei,
Žakui Širakui, Prancūzijos Respublikos prezidentui,
Gerhardui Šrioderiui, Vokietijos Federacinės Respublikos kancleriui,
Peteriui Schiederiui, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos
prezidentui,
Antonio Martinsui da Kruzui, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo
Organizacijos pirmininkui,
Valteriui Švimeriui; Europos Tarybos Generaliniam sekretoriui,
Patui Koksui, Europos Parlamento prezidentui,
Vladimirui Putiniui, Rusijos Federacijos prezidentui,
Aslanui Maschadovui, Čečėnijos Respublikos Ičkerijos prezidentui,
Valdui Adamkui, Lietuvos Respublikos prezidentui,
Užsienio šalių ambasadoms Lietuvoje
Kreipimasis
Rusija, pamynusi visų Jungtinių
Tautų Organizacijos šalių, taip pat ir Rusijos, pripažintą Tautų
apsisprendimo teisę ir jos pačios pasirašytas tarptautinės teisės
normas bei kitus dokumentus, jau aštuonerius metus tęsia kolonijinį
karą prieš čečėnų tautą, kuri 1991 metais paskelbė savo šalies
nepriklausomybę nuo ją kelis šimtmečius vergusios ir čečėnus metodiškai
žudžiusios Rusijos.
Čečėnų tauta demokratiškai išsirinko prezidentą ir parlamentą,
sudarė vyriausybę, priėmė Konstituciją ir tapo DE FACTO Nepriklausoma
demokratine valstybe.
Rusija nuo 1994 m. gruodžio 11 d. žiauraus ir genocidinio karo
veiksmais sugriovė visą šios nepriklausomybę paskelbusios šalies
ūkį ir padarė žalos maždaug už 300 milijardų JAV dolerių, išžudė
apie 300 tūkstančių bei išvarė iš namų apie 80 proc. žmonių. Tai
akivaizdūs kolonijinio karo bei totalinio genocido požymiai, todėl
REIKALAUJAME:
kad Rusija nedelsiant ir besąlygiškai nutrauktų karo veiksmus,
vykdytų 1997 m. gegužės 12 d. Taikos sutartį, išvestų kariuomenę
ir atlygintų Čečėnijai padarytą žalą;
kad Jungtinių Tautų Organizacija įvestų į Čečėnijos Respubliką
Ičkeriją Tarptautines taikos palaikymo pajėgas;
kad pasaulio valstybės neatidėliojant besąlygiškai pripažintų
Čečėnijos Respubliką Ičkeriją De Jure, kad ši taiki ir didvyriškai
besiginanti tauta nebūtų toliau didžiųjų valstybių diskriminuojama,
kas sudaro sąlygas Rusijos kariaunai nebaudžiamai griauti Čečėnijos
miestus bei kaimus ir metodiškai žudyti jos gyventojus. Delsiantieji
pripažinti Čečėnijos Respublikos Ičkerijos nepriklausomybę faktiškai
tampa čečėnų tautos ir valstybės naikinimo bendrininkais;
kad Jungtinių Tautų Organizacija už įvykdytus nusikaltimus Čečėnijos
Respublikoje Ičkerijoje perduotų Rusijos Federacijos vadovus Tarptautiniam
baudžiamajam teismui.
Didžiojo Meilės įstatymo vardu prašome, kad pasaulio šalys teiktų
Čečėnijos Respublikai Ičkerijai efektyvią humanitarinę pagalbą
ir užtikrintų, kad ji pasiektų nukentėjusiuosius.
Mes pareiškiame, kad Čečėnijos nepriklausomybės gynėjus amoralu
vadinti banditais, teroristais, nusikaltėliais. Jie gina savo
Tėvynę ir Nepriklausomybę tai šventa kiekvieno piliečio pareiga.
Rusijos kariuomenės veikla Čečėnijoje turi banditizmo, terorizmo
ir nusikaltimų požymius už tai turi būti teisiama.
Panašų genocidą išgyveno ir lietuvių tauta. Per 50 genocido metų
ji prarado trečdalį tautos ir patyrė milžiniškų nuostolių. Rusijos
slaptųjų struktūrų (KGB) duomenimis, 1944-1953 metais Lietuvoje
veikė 120 partizanų formuočių, kuriose dalyvavo apie 77 tūkst.
žmonių. Iš jų žuvo apie dvidešimt tūkst., suimta apie 18 tūkst.
žmonių. Šis Lietuvos partizaninis judėjimas dešimt metų nuo 1944-ųjų
priešinosi sovietinėms okupacinėms struktūroms.
Kadangi Lietuva, likimo valia, gyvena imperinės Rusijos kaimynystėje,
visa mūsų tauta ir mes, partizanai, pasijutome visiškai saugūs
tik dabar, kai lapkričio 21 dieną Lietuvos Respublika Prahoje
buvo pakviesta įstoti į NATO ir kai JAV Prezidentas Georgas Bušas
lapkričio 23 dieną iškilmingai tai paskelbė tautai mūsų sostinėje
Vilniuje.
Su šv. Kalėdomis ir Naujaisiais
metais. Lietuvos partizanų vardu
Jonas Čeponis
Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Prezidiumo pirmininkas,
Monsinjoras Alfonsas Svarinskas
Lietuvos partizanų
kapelionas,
Vytautas Balsys
Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) štabo viršininkas
© 2002"XXI amžius"