Poklių
metas
Tikriausiai nedaug kas žino, kad
senovės prūsų mitologijoje buvo toks dievas Poklius - kitaip dar
vadinamas Pikulu. J.Bretkūnas savo Prūsijos istorijoje Poklių
apibūdina kaip požemio ir tamsos dievą, kiti istorikai, tarp jų
ir P.Ruigys savo lietuvių ir vokiečių kalbų žodyne, jį apibūdina
kaip pykčio, rūstybės ir nelaimės dievą. Pokliaus, kaip nelaimės
nešėjo, vardas atsispindėjo ir lietuvių pasakose. Juo buvo gąsdinami
vaikai: Ateis Poklius, ir bus blogai.
Po poros dienų visas legionas tokių poklių rengiasi ateiti tarnauti
Lietuvai. Bent jau taip sako ir reklamuojasi. Nors visiškai akivaizdu,
kad iš tos tarnystės visų pirma siekiama naudos sau, savo giminei
ir savanaudžiams klanams. Ir visai nesvarbu, kad skelbiasi gelbėtojais
ar vos ne mesijais. Ir Pokliaus vardas paminėtas visiškai neatsitiktinai.
Juk kai kurie mesijais besiskelbiantieji ir nežinantys net svarbiausių
Lietuvos istorijos datų (net ir naujausios), pavyzdžiui, kada
įvyko Žalgirio mūšis ar sudaryta Liublino unija, netgi kas yra
Lietuvos himno autorius, staiga prisiminė ir ėmė cituoti netgi
Diogeną ir Sokratą.