|
Ar
leisime bankrutuoti Kregždutei?
Pamenu, kaip sovietmečiu daug
kas dejuodavo: Kaip blogai, kad neturime katalikiškos spaudos,
kad neturime ko nors dvasingo paskaityti, o ką jau kalbėti apie
mūsų vaikus, jaunimą!.. Tiesiog dvasiškai skursta mūsų vaikeliai
be katalikiškos spaudos!.. Paprasčiausios maldaknygės, jeigu
kur nors pasirodydavo, tiesiog per pusvalandį būdavo išgraibstomos
O ką jau kalbėti apie kokį nors primityviai nelegaliai išleistą
leidinėlį
Iš tiesų anuomet mums buvo brukama vadinamoji sovietinė spauda,
ir mes patys ją brukome vaikams, nes kitokios neturėjome, o skaityti
laikraščius, žurnalus žmonės troško visais laikais. Užtat ir mokyklose
vos ne per prievartą ir pedagogams, ir moksleiviams buvo brukamas
Lietuvos pionierius, Pionierskaja pravda, jaunimui Komjaunimo
tiesa. Komunistas privalėjo skaityti jam skirtą Komunistą ir
t.t. Vienu žodžiu, sovietinės spaudos turėjome apsčiai, ir ji
buvo pigi, nes tuometiniai ideologai siekė spaudos galia (o spauda
galingas ginklas) sukomunistinti mūsų protus, pajungti žmonių
mąstymą tuometinei ideologijai garbinti bei šlovinti. Ir sakyčiau,
jog iš dalies ta spauda savo tikslą pasiekė.
|
|
Vertinimas
po netekties
Oro nepačiupinėsi, nepamatysi, tačiau
jo netektis nors trumpam parodys, ką jis reiškia žmogui. Deja, ne
tik oro reikšmę suvokiame per netektį. Kai kas nebevertina Laisvės,
nepriklausomybės, nors taip neseniai patyrėme, ką jų netektis reiškia.
Dažnai nepastebimas, ignoruojamas ar įskaudinamas greta esantis
žmogus, o kai jo netenkama, liejamos ašaros, prisimenami jo geri
darbai. Kaip dabar mums trūksta į Amžinybę išėjusio taip dažnai
per radiją girdėto išmintingojo kun. Česlovo Kavaliausko, Bernardo
Brazdžionio. Trūksta Atgimimo metais dažnai televizoriaus ekrane
pasirodžiusio ir iš širdies į širdis kalbėjusio kun. Roberto Grigo
(tikra laimė, kad jis parašo į XXI amžių). O kaip trūksta Lietuvai
sovietmečiu sunaikinto tautos žiedo!
Mintys apie vertinimą po netekties atėjimo perskaičius A.Juknevičiaus
rašinėlį Šventoriuje katalikiškam laikraščiui ne vieta, o ypač
- XXI amžiaus redakcijos prierašą prie jo (2002 12 13, p. 5).
Savęs paklausiau: kas nutiktų man, jei netekčiau šio krikščioniško
laikraščio? Atsakysiu trumpai: pasijusčiau netekęs krikščioniui
labai reikšmingo bendravimo būdo, tobulėjimo šaltinio, patirčiau
didelę skriaudą. |
|
|
Dėl
laikraščių prenumeratos skatinimo
Kreipimasis į geros valios Lietuvos žmones pasauliečius,
kunigus ir klierikus
Demokratinės valstybės galia ir
tvirtybė yra ją sudarančios visuomenės dorovėje, pilietiškume, kurį
išreiškia pareigos ir atsakomybės jausmas, o tautinėje valstybėje,
kokia yra ir Lietuva, - tautiškume, kurį atskleidžia pagarba ir
meilė savo tautai - žmonijos daliai, paženklintai istorinio likimo
bendrystės ženklu. Nuolat puoselėti šias vertybes, joms rodyti dėmesį
kasdieniame gyvenime padeda periodinė spauda - laikraščiai, žurnalai.
Manome, kad mūsų krikščioniškos valstybės šeimas turėtų lankyti
krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis XXI amžius,
leidinėlis vaikams Kregždutė, Valstybės laikraštis Lietuvos aidas,
kaimo žmonėms ir iš kaimo kilusiesiems - Valstiečių
laikraštis. |
|
|
Garbė
Dievui aukštybėse, o žemėje
ramybė jo mylimiems žmonėms!
Atėjo į mūsų Tėvynę Kalėdos; tikėkimės,
kad Marija į mūsų Lietuvą atnešė naujas,
tikras Kalėdas.
Kiekvienąkart, kai tu savo gyvenimui bandai suteikti naują prasmę,
yra Kalėdos.
Kiekvienąkart, kai kas nors nusprendžia garbingai gyventi, yra Kalėdos.
Kiekvienąkart, kai jūs pažvelgiate širdies akimis į kits kitą ir
kai jūsų veidą
nutvieskia šypsena, yra Kalėdos.
Kiekvienąkart, kai du žmonės atleidžia vienas kitam, yra Kalėdos.
Kiekvienąkart, kai stengiamės suprasti kitą žmogų, yra Kalėdos.
Tegul tokios Kalėdos mums niekada ir nesibaigia
To nuoširdžiai
linkim. |
|
|
Mėgstamas
ir laukiamas XXI amžiau!
Tapai laukiamas ir mielas svečias.
Ypač maloniai nuteikia Tavo brendimas, aiški pilietinė pozicija,
pagarba krikščioniškojo pasaulio ir mūsų Tautos kultūros vertybėms
bei tradicijoms. Tavęs neužliejo ir, esu tikras, neužlies iš Vakarų
plūstančios pseudokultūros bangos. Tu gebi išryškinti savastį, kuria
mes tik ir tegalėtume pasigirti, tapdami Europos Sąjungos nare.
Ypač esu dėkingas Tau už XXI amžiaus horizontus, kur randama nuomonių
įvairovė, neužgožianti valstybės svarbiausiųjų tikslų, kur nespekuliuojama
posovietinės visuomenės negaliomis ir išryškinama atsakomybė paskiro
asmens ir visuomenės už visa, kas mūsų šalyje vyksta.
|
|