Paveiksluose – meilė gimtajam kraštui
Šilališkio Vytauto Pijaus Juraškos dailės darbų parodą aplankius

Domas Akstinas, V.P.Juraškos sesuo Irena Ambrozienė, dr.Vytautas Mikutis, Leonas Juozonis

Švenčiant Švenčiausiosios Aušros Vartų Mergelės Marijos - Gailestingosios Motinos šventę, Šilalės rajono savivaldybės kultūros centre jo direktoriaus Antano Kazlausko, vyr.režisieriaus Stasio Žaludos bei Žemaičių kultūros draugijos seniūno Kazimiero Jukniaus iniciatyva buvo surengta Šilalės krašto žemaičių kultūros diena. Susirinkęs gausus būrys Šilalės krašto saviveiklininkų ir dar daugiau žiūrovų gražiomis žemaitiškomis dainomis, puikiais šokiais bei išradinga kūrybine vaidyba parodė, kad Šilalės krašto žmonės sugeba ne tik gerai dirbti, bet ir kūrybingai pratęsti žemaičių krašto tradicijas, užbaigtus darbus palydėti šauniomis dainomis, skatinančiomis pagarbą narsiesiems kovotojams už Žemaitijos krašto laisvę ir ryžtą naujiems darbams.
Žemaičių kultūros šventės metu buvo atidaryta šilališkio Vytauto Pijaus Juraškos tapybos darbų paroda. Tai vienas žymiųjų šilališkių, technikos mokslų daktaras, edukologijos magistras, katechetas, pogrindžio spaudos aktyvus bendradarbis, kraštotyrininkas, tautodailininkas. Nors jaunystėje patyręs nemažą sovietinės priespaudos persekiojimą, jis sugebėjo baigti tuometį Kauno politechnikos institutą, apginti technikos mokslų disertaciją. Kaip kvalifikuotas specialistas, turintis meninių gabumų, dirbo Vilniaus dailės instituto Pramonės dailės fakulteto dėstytoju. K.P.Juraška buvo Tautodailininkų sąjungos narys, vienas Kauno kraštotyrininkų vadovų. Atgavus nepriklausomybę, aktyviai dalyvavo politiniame gyvenime: buvo Kauno miesto tarybos narys, vienas Krikščionių demokratų partijos, ateitininkų, Katalikų mokytojų sąjungos ir kitų katalikiškų organizacijų vadovas. Labiausiai V.P.Juraškai rūpėjo religinis, dorovinis ir patriotinis jaunimo auklėjimas. Dėl to jis įgijo edukologijos magistro laipsnį ir tikybos mokytojo diplomą. „Saulės“ gimnazijoje dėstė tikybą, visomis išgalėmis rėmė Marijampolės ir Kauno besisteigiančius „Vaiko tėviškės namus“. Greitai laimėdavo vaikų pasitikėjimą ir patraukdavo juos savo pavyzdžiu. „Vaiko tėviškės namų“ auklėtiniams testamentu jis paliko gausią savo biblioteką ir paveikslus, kurių dalis buvo eksponuojama Šilalės rajono savivaldybės kultūros centre. Gausiai susirinkusiesiems į Žemaičių kultūros dienas, V.P.Juraškos (deja, jau išėjusio Amžinybėn) dailės paveikslų parodą pristatė „Vaiko tėviškės namų“ atstovas, šių eilučių autorius. Kūrinius komentavo leidyklos „Atmintis“ vadovas Domas Akstinas. Jis akcentavo, kad iš parodoje eksponuojamų V.P.Juraškos tapybos darbų ypač vertingi jo nutapyti peizažai, kuriais jis kviečia džiaugtis nuostabia Lietuvos gamta, ją saugoti ir globoti kaip brangiausią Dievo dovaną. Pasak V.P.Juraškos, gamtoje mes gyvename ir augame kaip asmenybės, ir tik būdami santarvėje su gamta būsime turtingesni dvasia ir laimingesni.
Nemaža dalis paveikslų tarsi kviečia apmąstyti bendražmogiškąsias vertybes. Tai paveikslas, vaizduojantis kritusiųjų už laisvę prisiminimą. Žuvęs kovotojas virš žemės iškėlęs ranką, ant kurios delno lyg aukuras liepsnoja jo siekių, jo lūkesčių ugnis. Ši ugnis taikliau nei bet kokie žodžiai beldžiasi į parodos lankytojo širdį ir kviečia jį padaryti viską, kad ta kovotojo ugnis neužgestų. O kokie nuoširdūs V.P. Juraškos darbai, kuriais jis žavisi Lietuvos praeitimi ir nori, kad kiekvienam žmogui jie taptų mieli ir brangūs. Vanduo visų tautų sąmonėje yra gyvybės, augimo ir ištikimybės simbolis. Dailininkas šį simbolį savo paveiksle panaudoja kviesdamas sustoti prie lietuviškos sodybos ir apmąstyti ne tik jos, bet ir visos Lietuvos išlikimo bei tvirtybės šaknis. Vertas dėmesio paveikslas, kuriame V.P.Juraška vaizduoja tautiniais drabužiais mergaitę, laikančią rankose miesto Rotušę. Rotušė – miesto gyvenimo širdis. Bet, anot dailininko, jei tą Rotušę sudarys Lietuvą mylintys žmonės, jei jie rūpinsis miesto gerove, tai ir mieste, ir kiekvienuose namuose tos darnos bus daugiau.
V.P.Juraška turėjo didelį tapytojo talentą. Nors dėl didelio užimtumo savo meniniais gabumais nebespėjo pakilti iki profesionalumo aukštumų, tačiau ir tai, ką mums paliko V.P.Juraška, šiandien byloja, kad tai buvo nuostabus be galo taurus, Lietuvą mylintis žmogus. Ši paroda ne tik pabuvimas su dailininku, bet ir raginimas kiekvienam kurstyti savo širdyje tokią Tėvynės meilę, kokia buvo iškilaus šilaliečio širdyje.

Dr.Vytautas MIKUTIS
Šilalė

© 2003 "XXI amžius"