Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikðèionybë ir pasaulis
Susitikimai
Kultûra
Atmintis
Þvilgsnis
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai

SU NAUJAISIAIS METAIS!

Kvieèiame prenumeruoti "XXI amþiø!"

Prenumeratos "Lietuvos paðto" skyriuose kaina vienam mënesiui:

16 puslapiø treèiadienio numerio - 7,40 Lt,
pensininkams ir invalidams - 6,90 Lt,
16 puslapiø penktadienio numerio - 7,40 Lt,
pensininkams ir invalidams - 6,90 Lt,
abiejø savaitës numeriø - 14,80 Lt,
pensininkams ir invalidams - 13,80 Lt.

"XXI amþius" "Lietuvos spaudos" kioskuose nepardavinëjamas. Vilniuje já rasite tik “Sàjûdþio” kioske (Gedimino g.1), “Katalikø pasaulio” leidyklos knygyne (Dominikonø g.6) bei kioske Tilto ir T.Vrublevskio gatviø sankryþoje; Kaune - LPKTS kioske (Laisvës al. 39);
Kitur “XXI amþius” pardavinëjamas tik katalikiðkos spaudos kioskuose ar parduotuvëse prie baþnyèiø.
“XXI amþiø” geriausia prenumeruoti paðte.

Norinèius paremti "XXI amþiø", pinigus praðome pervesti á tokià sàskaità:

AB VILNIAUS BANKAS, VB Kauno Santakos filialas
Kæstuèio 38, Kaunas, Lietuva
Banko kodas: 260101732

Vieðoji ástaiga "Naujasis amþius"
Ámonës kodas: 3519348
Sàskaita litais: 27700314
Valiutinë sàskaita: 120070815

Prezidentas - naujas, rûpesèiai - seni

Dabartinis prezidentas Valdas Adamkus (deðinëje) ir antrajame Prezidento rinkimø rate iðrinktas naujasis prezidentas Rolandas Paksas

Z. Vaigauskas: rinkimai - demokratiðki

Vyriausiosios rinkimø komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas antràjá Prezidento rinkimø ratà apibûdino kaip vykusá laisvai, sàþiningai, pagal tarptautinius demokratijos standartus.
Prezidento antrojo rato rinkimø iðankstiniai balsavimo rezultatai pirmadiená buvo pateikti VRK surengtoje spaudos konferencijoje. Daugiausiai rinkëjø balsø antrajame Prezidento rinkimø rate Liberalø demokratø partijos lyderis Rolandas Paksas gavo Ðalèininkø rajone ir Visagino mieste. Èia uþ já balsavo apie 80 proc. sekmadiená rinkimuose dalyvavusiø rinkëjø. Iðrinktojo Prezidento R. Pakso gimtinës Telðiø miesto rinkëjai taip pat buvo palankûs savo þemieèiui. Èia uþ já balsavo beveik 75 proc. rinkëjø. Kitose Lietuvos rinkimø apygardose R. Paksas gavo kiek maþiau rinkëjø balsø. Taèiau bendras rinkimø rezultatas - beveik 55 proc. rinkëjø balsø R. Pakso naudai - padëjo iðkovoti jam ðalies vadovo postà penkeriø metø kadencijai.
Dabartiniam ðalies vadovui Valdui Adamkui antrajame rinkimø ture rinkëjai nebuvo tokie palankûs. Uþ pirmojo rato lyderá sekmadiená balsavo per 45 proc. rinkëjø. V. Adamkus nugalëjo tik 5-iose ið 60-ties Lietuvos rinkimø apygardø. Pirmenybæ dabartiniam ðalies vadovui atidavë Palangos, Birðtono, Vilniaus, Kauno ir Kauno rajono rinkëjai.

Ketvirtadalis pilieèiø Lietuvai nupirko katæ maiðe

Rolandas Paksas su ðeima balsavo sostinës Ðilo 105-ojoje rinkimø apylinkëje Antakalnyje

Vienas politologas prieð antràjá Prezidento rinkimø ratà sakë, kad, jeigu Rolandas Paksas taps Lietuvos Prezidentu, tai bus didþiausias demagogijos stebuklas. Ir nereikia kartoti þodþio populizmas. Demagogija ir populizmas - gana skirtingos, nors ir panaðios sàvokos. Anot to politologo, populisto terminas galëtø bûti vartojamas nebent vulgariam iðsiðokëliui, áþûliam nemokðai, ágijusiam habilituoto daktaro laipsná, pagaliau kokiam nors televizijos klounui, siekianèiam savo pigiais tauðkalais ágyti populiarumà ir uþsidirbti milijonus, apibûdinti. Politikoje gi toks populizmas yra tikriausia demagogija. Tiesa, naujai iðrinktas Prezidentas yra gyræsis, kad vidurinëje mokykloje mokësi lotynø ir graikø kalbø, tad turëtø þinoti, kad þodis demagogija senovës Graikijoje buvo ne toks jau blogas: „demos agogos“ - liaudies vadovas. Vëliau ðiuo þodþiu visame pasaulyje ir toje paèioje Graikijoje demagogais imta vadinti tokius „liaudies vadovus“, kurie bet kokiomis priemonëmis, nesiskaitydami su jokiais ideologiniais ar moraliniais principais, brovësi á valdþià. Per dvylika atkurtosios nepriklausomybës metø Lietuvoje tokiø buvo ne vienas. Taèiau valstybës vadovu nuo vasario pabaigos tapsiantis lakûnas pralenkë juos visus. Na, nebent „ubagø karalius“ V.Ðustauskas galëtø jam prilygti. Uþtat „prakiðæs“ rinkimus, ir pakvietë savo gatvinius triukðmadarius atiduoti balsus R.Paksui. O dël lotynø ir senovës graikø kalbø mokëjimo, tai ir èia, kaip ir visur kitur, bûsimasis Ekscelencija pasigyrë. Visiðkai aiðku, kad jis puikiai moka tik rusø kalbà. Tà jis ir pats per Lietuvos radijà prisipaþino bene paskutiniàjà rinkimø kampanijos dienà. Laidos vedëjo, drásusio kukliai paklausti, kokiu bûdu bûsimasis Prezidentas privers Lietuvos þmoniø naudai ir gerovei dirbti ministrus bei kitus aukðtus valdininkus, jis atsakë labai paprastai. Atseit iðsikviesiàs ministrus á savo kabinetà ir grieþtai pasakysiàs „porà þodþiø ta kalba, kurios, kaip tikisi, lietuviai dar nepamirðo“… Taigi vadovavimo valstybei stilius nubrëþtas pakankamai aiðkiai. Tik ið kurgi „jaunas ir þavingas“ lakûnas spëjo iðmokti tokio stiliaus? Þinoma, jis nuo komjaunuoliðkos ir partinës jaunystës laikø. Kaip ir dera Leningrado lakûnø mokyklà baigusiam buvusiam sovietinës armijos majorui, kurio rekomendacijoje á aukðtesnes pareigas buvo raðoma, jog „draugas R.Paksas gerai supranta partijos politikà ir jà vykdo“. Taigi A.Brazausko ministrø kabineto nariai jau greitai gali bûti iðvaikyti.

Kelio þenklas

Vaidotas Daunys 1992 metais

Ir lyg idëja, ðalnos pakàsta – kelio þenklai.
Klausyk, tai banga praeities, mums ieškanti kranto!
Jos virðûnëje ðvysteli tie, kas gelmëj pasiryþta,
Ðtai tyli paslaptis obelies, sprogstanèios vëjy!

Tik ðviesos ilgesys mums áduoda á rankà po plunksnà,
Po paukðtá akims, po pavasario skrydá veidams,
Skleidþiasi saulëje sapnas, garuoja drëgni mûsø rûbai,
Provëþa kovo sniege.

(V.Daunys. „Kelio þenklai“)

Þymiam kultûros veikëjui, poetui, redaktoriui Vaidotui Dauniui sausio 2-àjà bûtø sukakæ 45-eri. Bûtø, jei ne lemtingas skrydis oro balionu.
1995 m. liepos 29 d., ðeðtadiená, Vingio parke vyko aerostatø varþybø, skirtø V Pasaulio lietuviø sporto þaidynëms, vakarinis skrydis. Oro balionø fiesta – „Padangiø gëlës“. Startas buvo numatytas 19 val., bet dël sudëtingø meteorologiniø sàlygø (vëjas 6 m/sek., gûsiai 9 m/sek.) atidëtas 20 val. Po 20 val. startas buvo atidëtas dar kartà – 20.30 val. Ðá kartà jau startavo pirmasis balionas – su teisëju. Maþdaug po 5 min. á dangø netikëtai pakilo aerostatas, kurá pilotas dar tik rengë startui… Tai atsitiko dël techniniø nesklandumø. Kai, dar prieð startà atsiplëðæs nuo þemës, dideliu greièiu á virðø ðovë oro balionas, jis kartu iðkëlë ir gondolà laikiusius þmones. Visi, pakilus balionui, spëjo nuðokti, iðskyrus Vaidotà. Jis buvo iðkeltas á 300 metrø aukðtá ir ið ten krito þemyn, á Vingio parko teritorijà. Ið mëlynës aplink jo deðinës rankos rieðà nuspræsta, kad gondolà jis laikë virve apsisukæs rankà, todël laiku nespëjo nuðokti. Pilotas kabantá savo komandos nará pastebëjo tik maþdaug 100 metrø aukðtyje. Griebë uþ rankø, bandë átraukti á krepðá. Deja…

Dël dvasingumo tereikia apsispræsti ir iðtverti
Deðimt klausimø kun. prof. Kæstuèiui A.Trimakui

Kun. prof. Kæstutis Trimakas nagrinëjo vyro ir moters dvasingumo bei pokalbio su Dievo reikðmæ suaugusiesiems. Deðinëje – Panevëþio vyskupas Jonas Kauneckas

Jau daugelá metø po nepriklausomybës Lietuvoje vieði ir dirba kun. prof. Kæstutis A.Trimakas, gyvenantis uþsienyje. Profesorius yra ne tik kunigas, bet ir psichologas, todël jau daugelá metø yra kvieèiamas dëstyti religijos psichologijà Vytauto Didþiojo universiteto Teologijos fakultete. Nuolat bendraudamas su jaunimu, gilindamasis á jø vidinius bei to laikotarpio keliamus iðgyvenimus, kun. prof. K.A.Trimakas yra paraðæs nemaþai knygø, átrauktø á religijos psichologijos serijà, kuriose jis dalijasi sukauptomis þiniomis apie jaunimo patirtá ir áþvalgas, gilinasi á brandþios asmenybës raidà, kuri uþsibaigia sàmoningos religinës dimensijos pasireiðkimu. Su kun. prof. K.A.Trimaku mes kalbamës apie tikinèio þmogaus situacijà ðiandieniniame pasaulyje bei vyriðkà ir moteriðkà dvasingumà.

Pranciðkieèiø vienuolyne (1)

Pitsburgo pranciðkieèiø vienuolyno dalis

JAV Lietuviø bendruomenës Kultûros taryba uþsibrëþë tikslà atsekti kaþkada Ðiaurës Amerikoje lietuviø pastatytus pastatus ir visà tà medþiagà iðleisti knyga. Pradëdama ágyvendinti ðá projektà, pavadintà „Lietuviø pëdsakai Amerikoje“, Kultûros tarybos pirmininkë Marija Remienë surengë kelionæ á Pensilvanijà, á pirmàsias lietuviø imigrantø gyvenamas vietas. Ekspedicija, – taip pavadinkime ðià kelionæ, – 2002 m. liepos 4 d. pajudëjo ið Èikagos; joje dalyvauja pati tarybos pirmininkë M.Remienë, tarybos narë Auðrelë Sakalaitë ir „Draugo“ korespondentë Audronë V.Ðkiudaitë. Pirmasis sustojimas – Pitsburgas, plieno lydytojø ir angliakasiø miestas.

Iðvaþiavusios anksti rytà, porà valandø prastovëjusios kelyje prieð Klivlendà dël kaþkur priekyje ávykusios avarijos, dienos tikslà pasiekëme gerokai po pietø, kai pranciðkieèiø vienuolyno administracija jau buvo iðëjusi namo. Bet tai mums në kiek nesukliudë. Uþteko tik praverti burnà lietuviðkai ir pasakyti, jog esame ið Èikagos, kad visos durys mums atsidarytø ir èia prasidëtø nerimastingas ðurmulys: viena po kitos pasirodë bent penkios maloniai besiðypsanèios vienuolës. Ne visos ir ne visus lietuviðkus þodþius jos þinojo, bet kuriuos jau þinojo, tarë labai taisyklingai. Nors kelionë buvo puiki ir bendrakeleivës ádomios , bet tai, kà mes pamatëme ir pajutome vienuolyne, nustelbë visus kitus dienos áspûdþius.
Pirmiausia mes sutikome ses. Ignacijà, OSF. Jos tëvelis Trimirka kilæs ið Dzûkijos, o pati gimusi jau Detroite. Ji - senoviðka vienuolë, atkakliai dëvinti pranciðkonø virvæ ant juosmens ir didþiulá pranciðkonø roþiná su septyniomis paslaptimis prie juostos. Daugiau taip apsirengusiø nepastebëjome. Dauguma dëvi pasaulietiðkus rûbus, dalis - ant galvos dar veliumëlius. Èia gyvena antros kartos Amerikos lietuvaitës. Vienintelë ses. Michel, OSF - Auðrelë Gadliauskaitë, kurià sutikome kità dienà ir kuri mus lydëjo po Pitsburgà, gimusi Lietuvoje. Pitsburgo vienuolyne lietuviø kilmës lietuvaièiø yra dar apie 50. O ið viso vienuolyne jø - per 80. Buvo matyti pora juodaodþiø veidø, viena kita pietietë, rytietë. Ðiandien Pitsburgo vienuolynas jau nebe toks, koks buvo prieð 80 metø, kada èia buvo priimamos tik lietuvaitës. Vienuolyno þydëjimo metais èia gyveno iki 200 seseliø; veikë akademija, kuri uþdaryta 1991 metais. Brazilijoje 1938 metais buvo ásteigta misija.

Paveiksluose – meilë gimtajam kraðtui
Ðilaliðkio Vytauto Pijaus Juraðkos dailës darbø parodà aplankius

Domas Akstinas, V.P.Juraðkos sesuo Irena Ambrozienë, dr.Vytautas Mikutis, Leonas Juozonis

Ðvenèiant Ðvenèiausiosios Auðros Vartø Mergelës Marijos - Gailestingosios Motinos ðventæ, Ðilalës rajono savivaldybës kultûros centre jo direktoriaus Antano Kazlausko, vyr.reþisieriaus Stasio Þaludos bei Þemaièiø kultûros draugijos seniûno Kazimiero Jukniaus iniciatyva buvo surengta Ðilalës kraðto þemaièiø kultûros diena. Susirinkæs gausus bûrys Ðilalës kraðto saviveiklininkø ir dar daugiau þiûrovø graþiomis þemaitiðkomis dainomis, puikiais ðokiais bei iðradinga kûrybine vaidyba parodë, kad Ðilalës kraðto þmonës sugeba ne tik gerai dirbti, bet ir kûrybingai pratæsti þemaièiø kraðto tradicijas, uþbaigtus darbus palydëti ðauniomis dainomis, skatinanèiomis pagarbà narsiesiems kovotojams uþ Þemaitijos kraðto laisvæ ir ryþtà naujiems darbams.