Bažnyčia
dialoge dėl Europos integracijos
Popiežius kvietė melstis
už ES plėtros sėkmę
2002 metais suaktyvėjęs Europos
integracijos procesas Konstitucijos rengimas Europos Konvente,
taip pat baigiamosios derybos dėl naujų narių priėmimo į Europos
Sąjungą - susilaukė didelio popiežiaus Jono Pauliaus II ir visos
Katalikų Bažnyčios dėmesio. O dėl Konstitucinės sutarties, kurios
pirmasis projektas Briuselyje paskelbtas lapkritį, buvo pabrėžiamas
būtinumas joje užtikrinti religinę laisvę, pripažinti Europos
krikščioniškąjį paveldą, Konstitucijos preambulėje įtvirtinti
aiškią nuorodą į Dievą. Juk Europos tautas jungia ne tik ekonominiai
ir politiniai veiksniai, bet ir bendra tūkstantmetė istorija bei
kultūra, kurios formacijai krikščionybė suvaidino esminį vaidmenį.
Tuo tarpu Europos Sąjungos plėtimas naujais nariais, pirmiausia
iš buvusio komunistinio Rytų bloko tai iš esmės tos neteisybės,
kuri buvo patirta suskaldant žemyną Jaltos sutartimis (1945 metų
vasarį) Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, kai didelė Europos
dalis buvo atitverta sovietine geležine siena ištaisymas.
2003 m. sausio 3 d. privačioje audiencijoje popiežius Jonas Paulius
II priėmė Europos parlamento pirmininką Patą Koksą, su kuriuo
aptarė šiuo metu Europoje vykstančius procesus. Pirmiausia buvo
kalbėta apie artėjantį naujų valstybių priėmimą į Europos Sąjungą,
o taip pat aptartas rengimas naujosios Europos Konstitucijos.
P.Koksas pakvietė Šventąjį Tėvą apsilankyti Europos parlamente
Strasbūre ir išgirsti jo pastabas dėl aktualių žemyno reikalų.
Būtų nuostabu, jei Jonas Paulius ateinančiais mėnesiai atvyktų
į Europos parlamentą, kur mes pasikalbėtume apie ES plėtrą į Rytus,
naują Europos Konstituciją ir kitomis tarptautinėmis temomis
- po audiencijos žurnalistams kalbėjo P.Koksas.