Kelio
ženklas
 |
Vaidotas Daunys 1992
metais |
Ir lyg idėja, šalnos pakąsta
kelio ženklai.
Klausyk, tai banga praeities, mums iekanti kranto!
Jos viršūnėje švysteli tie, kas gelmėj pasiryžta,
Štai tyli paslaptis obelies, sprogstančios vėjy!
Tik šviesos ilgesys mums įduoda
į ranką po plunksną,
Po paukštį akims, po pavasario skrydį veidams,
Skleidžiasi saulėje sapnas, garuoja drėgni mūsų rūbai,
Provėža kovo sniege.
(V.Daunys. Kelio ženklai)
Žymiam kultūros veikėjui, poetui,
redaktoriui Vaidotui Dauniui sausio 2-ąją būtų sukakę 45-eri.
Būtų, jei ne lemtingas skrydis oro balionu.
1995 m. liepos 29 d., šeštadienį, Vingio parke vyko aerostatų
varžybų, skirtų V Pasaulio lietuvių sporto žaidynėms, vakarinis
skrydis. Oro balionų fiesta Padangių gėlės. Startas buvo numatytas
19 val., bet dėl sudėtingų meteorologinių sąlygų (vėjas 6 m/sek.,
gūsiai 9 m/sek.) atidėtas 20 val. Po 20 val. startas buvo atidėtas
dar kartą 20.30 val. Šį kartą jau startavo pirmasis balionas
su teisėju. Maždaug po 5 min. į dangų netikėtai pakilo aerostatas,
kurį pilotas dar tik rengė startui
Tai atsitiko dėl techninių
nesklandumų. Kai, dar prieš startą atsiplėšęs nuo žemės, dideliu
greičiu į viršų šovė oro balionas, jis kartu iškėlė ir gondolą
laikiusius žmones. Visi, pakilus balionui, spėjo nušokti, išskyrus
Vaidotą. Jis buvo iškeltas į 300 metrų aukštį ir iš ten krito
žemyn, į Vingio parko teritoriją. Iš mėlynės aplink jo dešinės
rankos riešą nuspręsta, kad gondolą jis laikė virve apsisukęs
ranką, todėl laiku nespėjo nušokti. Pilotas kabantį savo komandos
narį pastebėjo tik maždaug 100 metrų aukštyje. Griebė už rankų,
bandė įtraukti į krepšį. Deja