Prelatas, gelbėjęs žydų
vaikus
|
Judelis Beilesas prie
tik ką atidengtos atminimo lentos Pasaulio tautų teisuoliui
prel. S.Jokūbauskiui. Dešinėje - Arkikatedros Bazilikos
klebonas kun. Kęstutis Grabauskas |
|
Vakare giedojo dr. Marija
Krupovec
Ričardo ŠAKNIO nuotraukos |
Gruodžio 16 dieną Kaune, prie
prelato Stanislovo Jokūbauskio kapo, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius
pašventino atminimo lentą, kurioje primenama, kad "1999 m.
Jeruzalėje prel. S. Jokūbauskiui suteiktas Pasaulio tautų teisuolio
vardas" už Antrojo pasaulinio karo metais iš Vilijampolės
žydų geto išgelbėtus 22 vaikus.
Prelatas S.Jokūbauskis (1880-1947) 1944 metais, būdamas Kauno
arkivyskupijos valdytojas bei Kunigų seminarijos vicerektorius,
drauge su Judeliu Beilesu, dabar gyvenančiu Chaifoje (Izraelis),
tuomet buvusiu Kauno žydų geto kaliniu, iš mirties gelbėjo žydų
vaikus. Tada dar paauglys, vadintas tiesiog Judke, papirkdavęs
vokiečių sargybinius, esą užsiiminėjęs mėsos kontrabanda, o iš
tiesų maišuose ant nugaros iš geto per Vilijampolės tiltą išnešdavo
vaikus, prel. S.Jokūbauskis toliau pasirūpindavo juos saugiai
paslėpti.
2001 metais J.Beilesas ir prel. S. Jokūbauskis Lietuvos Respublikos
prezidento Valdo Adamkaus apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi
už žygdarbį, atliktą nacių okupacijos metais. 2002-ųjų pradžioje
"Baltų lankų" leidykla, Švietimo kaitos fondui ir Izraelio
ambasadai parėmus, išleido J.Beileso prisiminimų knygą "Judkė".
Po neilgos ceremonijos Arkikatedros Bazilikos šventoriuje, šaltą
gruodžio popietę gana gausiai susirinkusieji buvo pakviesti į
šalia esantį Kauno arkivyskupijos muziejų. Čia, Kardinolo V. Sladkevičiaus
memorialinio buto svetainėje, vyko prel. S. Jokūbauskiui atminti
skirtas vakaras, surengtas bendromis kurijos, miesto savivaldybės
bei Sugiharos fondo pastangomis. Paminėjime, be arkiv. S.Tamkevičiaus,
Kauno kunigų seminarijos vadovybės ir gausaus klierikų bei dvasininkų
būrio, dalyvavo ir tiesioginis tų įvykių dalyvis J.Beilesas, taip
pat dalyvavo LR ministras pirmininkas A.M.Brazauskas, Kauno miesto
meras G.D.Ašmys, nemažai žydų bendruomenės bei miesto inteligentijos
ir Sugiharos fondo atstovų. Vakaro vedėjai - miesto ceremonmeisteris,
Deputatų klubo vadovas bei Šv. Kazimiero draugijos riteris Kęstutis
Ignatavičius ir Kardinolo V.Sladkevičiaus buto-muziejaus vedėja
Irena Petraitienė.
Susitikimo pradžioje žodį taręs arkiv. S.Tamkevičius labai aukštai
įvertino šviesaus atminimo prelato S.Jokūbauskio ir J.Beileso
žygdarbį. Ganytojas dėkojo jiems, pastebėdamas, jog prelatas nebuvo
vienintelis tokio pasiaukojimo pavyzdys. Jis taip pat labai pasidžiaugė,
kad skirtingų tautybių bei tikėjimų žmonės savo bendra geros valios
veikla, ypač nukreipta silpnųjų pagalbai (o žydai, pasak arkivyskupo,
tuomet buvę neabejotinai silpniausieji mūsų broliai ir sesės),
ir tai gali padėti labiau pažinti vieniems kitus bei tirpdyti
visas mus skiriančias užtvaras.
Vakaro dalyvius pasveikinę ministras pirmininkas A.M.Brazauskas
bei Kauno miesto meras G.D.Ašmys išreiškė didelę pagarbą prelatui
ir nuoširdžią padėką J.Beilesui. Jie taip pat pastebėjo bei pasidžiaugė
tiek Lietuvos valstybės, tiek ir Kauno savivaldybės gerais santykiais
su žydų bendruomene, nors ir apgailestavo, kad ji nuolat mažėja.
Abu kalbėjusieji atkreipė dėmesį ir į tai, kokia simboliška ir
kaip itin tokiam susitikimui ši kardinolo V. Sladkevičiaus svetainė,
kurio ganytojiškas moto buvęs: "Padaryk mane gerumo ženklu".
Vakaro metu kalbėjęs Kauno kunigų seminarijos profesorius mons.
Pranciškus Tamulevičius pasidalijo šiltais prisiminimais iš susitikimų
su prel. S.Jokūbauskiu. I.Petraitienė perskaitė ką tik gautą prel.
S.Jokūbauskio sūnėno Edvardo, gyvenančio JAV, laišką. Nuoširdų
džiaugsmą tuo, kas vyko tąvakar, ir apskritai - dėl pasikeitimų
Katalikų Bažnyčioje po II Vatikano Susirinkimo bei popiežiaus
Jono Pauliaus II gestų, išreiškė dr. Irena Veisaitė, sakydama,
jog ši diena jai - lyg viso gyvenimo sapnų išsipildymas. Kun.
dr. Arvydas P. Žygas, pasidalijęs savo, kaip išeivijos lietuvių
"gete" užaugusiojo, gyvenimo bei santykių su žydais
patirtimi, pabandė teologiniu žvilgsniu pažvelgti į tas niekaip
nesuvokiamas holokausto, tautų bei kultūrų tragedijas. Vakaro
nuotaikai labai tiko ir antropologės dr. Marijos Krupovec jidiš
kalba atlikta daina apie geto žydų berniuką bei dvi giesmės -
viena hebrajiška Šabo, o antroji - visame pasaulyje gerai žinoma
krikščioniška giesmė "Dieve, arčiau tavęs", kurią visi
vakaro dalyviai giedojo drauge. Pabaigoje labai emocingai bei
nuoširdžiai kalbėjęs J.Beilesas dar kartą prisiminė keletą epizodų
iš tų neužmirštamų įvykių ir teigė tiek anuometiniuose, tiek ir
visai nesenuose savo gyvenimo įvykiuose įžvelgiąs antgamtinės
jėgos palaimingą įsikišimą.
Todėl jis išsakė pageidavimą, kad prelato šventumas būtų oficialiai
pripažintas. J. Beilesas džiaugėsi ir dėkojo vakaro rengėjams
bei visiems dalyviams, prisipažindamas, jog šiandien jis jaučiasi
atlikęs savo gyvenime viską, tačiau vis dar norintis kuo garsiau
skelbti visam pasauliui, kokie geri žmonės yra lietuviai.
Atminimų vakaro pabaigoje arkivyskupas S.Tamkevičius pakvietė
visus į Arkikatedrą Baziliką bendrai maldai už prel. S.Jokūbauskį.
Pamokslo metu arkivyskupas keletą kartų pabrėžė, kad šis baisių
karo meto pasiaukojantis žygdarbis šiandien mus ragina savo gyvenime
taip pat vienytis ir aukotis silpniausiųjų tarnystei, nepaisant
tautybės ar tikėjimo skirtumų.
Darius CHMIELIAUSKAS
Kauno arkivyskupijos atstovas spaudai
Kaunas
© 2003 "XXI amžius"