Atnaujintas 2003 m. sausio 15 d.
Nr.4
(1108)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Lietuva
Krikščionybė ir visuomenė
Susitikimai
Kultūra
Atmintis
Žvilgsnis
Kryžkelės
Aktualijos
Nuomonės
Istorija ir dabartis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Naktis po rinkimų

Šių Prezidento rinkimų finalo atomazga atėjo netikėtai greitai. Jau prieš vidurnaktį tapo aišku, kad nuo pat balsų skaičiavimo pradžios pirmavęs R.Paksas labai nenoriai užleidžia savo pergalingus procentus. Atotrūkis tarp kandidatų mažėjo taip vangiai, kad Prezidentui nepadėjo nė solidi pergalė Vilniuje ir Kaune. Į politinį olimpą įžengė žmogus, pažadėjęs,kad „bus tvarka“.
Netekę žado žurnalistai dar bandė aiškinti tokio netikėto rezultato priežastis, tačiau matėsi, kad jie nesuvokia realybės. Nutilo net arogantiškieji didžiųjų spaudos leidinių apžvalgininkai ir solidūs politologai. Rinkimų rezultatai parodė, kad visos jų prognozės subliūško kaip muilo burbulas. O ekrane, spalvingų draugų ir bičiulių apsuptyje, nugalėtojas kėlė šampano taurę.
Kiek atsipeikėję nuo patirto smūgio, apgailėtini „ekspertai“ prabilo apie tamsiąsias rinkimų technologijas, didelius rinkimų pinigus, nesusipratėlius balsuotojus ir neįvykdomus laimėtojo pažadus. Drąsesni iš jų net pradėjo kalbėti apie dvi Lietuvas: sočios praeities išsiilgusius tinginius ir dykaduonius, sudarančius daugumą, bei nedidukę pažangiai mąstančių naujo tipo lietuvių dalį. O vienas tokių visažinių net pareiškė, kad Lietuvos pilietinės užuomazgos ką tik pralaimėjo sovietinei liaudžiai.
Tokie verkšlenantys specialistai elgiasi nenuoširdžiai. Jie nenori pasakyti visos tiesos. Kalbėdami apie dvi diametraliai priešingas Lietuvos dalis – tą, mažesnę, kuri norėjo stabilumo, ir kiek didesnę, kuri norėjo permainų, – jie užmiršo trečiąją Lietuvos dalį. Jie nepaminėjo trečiosios Lietuvos – beveik pusės šalies rinkėjų, kurie visai neatėjo balsuoti. Iš kur atsirado ši pasyvioji piliečių (?) dalis?


Konferencijoje prisimintas istorinis Europarlamento dokumentas

Buvusiam Europos Parlamento nariui Otui fon Habsburgui įteiktas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius

Kaip istorinį, drąsų, nevilties ledą pralaužusį dokumentą sekmadienį Seimo rūmuose vykusios tarptautinės konferencijos dalyviai apibūdino prieš 20 metų Europos Parlamento priimtą rezoliuciją „Dėl padėties Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje“.
Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus nuomone, simboliška, kad istorinės Europos Parlamento rezoliucijos minėjimas sutampa su Sausio 13-osios metinių išvakarėmis. „Šios dvi datos, du istoriniai įvykiai išraiškingai atspindi bendros kovos už laisvę etapus“, - pažymėjo šalies vadovas, kreipdamasis į konferencijos „Baltijos laisvė: Vakarų požiūris“ dalyvius.
Europarlamento rezoliucijos esmė, anot jo, užrašyta vienu trumpu aiškinamojo rašto sakiniu: „Baltijos šalys priklauso Europai“. Žinią apie šį Europos Parlamente priimtą dokumentą daugelis teisingai suprato, pasak Lietuvos prezidento V. Adamkaus, kaip dar kartą patvirtintą tautų ir žmonių solidarumo ženklą.
Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas pažymėjo, kad prieš 20 metų Europos Parlamentas tapo vienintele tarptautine institucija, nepabijojusia savo rezoliucija viešai paremti teisėtus Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonių siekius. Todėl, Seimo vadovo nuomone, Sausio 13-oji - tai ne tik gedulo ir vilties diena, tai drąsos diena. „Drąsos Europos parlamentarų, priėmusių laiką pralenkusią Europos Parlamento rezoliuciją. Drąsos Lietuvos žmonių, panaudojusių iki tol pasaulio nematytą kovos būdą - beginklį ir nebylų pasipriešinimą, kuriam nebuvo pasirengusi net visa griaunanti sovietinė karo mašina“, - sakė A.Paulauskas.