Stebinanti bejėgės jėgos pergalė

Praėjusį šimtmetį Lietuvos radijo stotis buvo užgrobta du kartus. 1940 metų birželį, Raudonajai armijai okupavus Lietuvą, Lietuvos radiofono vadovybė ir darbuotojai buvo paleisti, o pats radiofonas pertvarkytas. Po metų, susigrūmus nusikalstamo Molotovo-Ribentropo pakto suokalbininkėms agresorėms Vokietijai ir Sovietų Sąjungai, trečią karo dieną, į sukilėlių atkurtą Nepriklausomos Lietuvos radiją Kaune įsiveržė Vermachto kareiviai, ir jiems vadovavęs karininkas ltn. Floretas pranešė savo vyresnybei, kad užėmė Kauno radiofoną.
Trečią kartą nepriklausomos Lietuvos radiją ir televiziją užgrobė sovietų kareiviai 1991 m. sausio 13 d. naktį. Prieš gausią beginklių laisvės gynėjų minią Vilniuje buvo pasiųsta brutali karinė jėga - “specnazo” smogikai ir tankai. Žuvo trylika Lietuvos patriotų. Kremliaus vadovai smarkiai apsiriko. Jie manė, kad tauta nesipriešins, ir riaumojančių tankų bei šturmuojančių smogikų išgąsdinti žmonės išsibėgios.
“Komitet nacionalnogo spasenija” (nacionalinio gelbėjimo komitetas, rus.) skelbė nuvertęs buržujus ir atkūręs sovietų valdžią. Iš tikrųjų buvo kitaip – prasidėjusios agresijos akivaizdoje Lietuvos Respublikos vadovybė ėmėsi ryžtingų priemonių kraštutiniam atvejui. Valstybės vadovas V.Landsbergis pranešė, kad “užsienyje yra vyriausybės ir mano įgalioti atstovai, kad (...) jokios marionetės Lietuvoje nieko neapgaus. (...) Ir netgi jeigu užeis naktis, ji nebebus ilga”. Sąjūdžio pašaukti žmonės iš visų Lietuvos kraštų važiavo į sostinę ginti Parlamento. Jie garbingai atliko pilietinę pareigą ir todėl nusipelnė didžiosios pergalės kovotojų vardo.
Pasaulinio garso rezistentas dabartinis Čekijos Respublikos prezidentas Vaclavas Havelas paleido sparnuotą epitetą, pavadindamas drąsių, beginklių žmonių minių solidarumą, sutelktumą ir pasiryžimą ginti prigimtines teises “bejėge jėga”. Ši jėga komunizmo įtakon pakliuvusiose šalyse pasireiškė ne kartą. Prisiminkime Vengrijos, Čekijos, Latvijos, Estijos, o ir Rytų Vokietijos masinius judėjimus, siekiant išsilaisvinimo. Lietuvos žmonės paliko jaudinantį masinio didvyriškumo įvaizdį Europos laisvės kovų istorijoje. Todėl, minėdami dvyliktąsias Kruvinojo Sausio metines, pirmiausia pagerbkime žuvusių patriotų atminimą, o po to oriai pasidžiaukime XX amžiaus didžiausia Lietuvoje bejėgės jėgos pergale. Po dvylikos metų ši pergalė, sukliudžiusi okupantui pratęsti priespaudos naktį, įgyja visiškai konkretų garantą. Lietuva rengiasi įsilieti į euroatlantines sistemas. Atsiveria milžiniškos galimybės sparčiai mažinti atotrūkį nuo Vakarų europos Ekonomikos lygmens ir palengvinti daugelio socialinių problemų sprendimą.
Lietuvos Respublikos piliečiai gali labai daug, kai juos suvienija solidarumo dvasia.

Edmundas SIMANAITIS

© 2003 "XXI amžius"