|
Istorinių
įvykių ir krikščioniško atsinaujinimo sąsajos
Dar visiškai neseniai šventėme
Kovo 11ąją mūsų tėvynės Nepriklausomybės atkūrimo šventę, kurios
reikšmingumas gali būti lyginamas su Vasario 16-osios istorine
data.
Kai pirmojo pasaulinio karo pabaigoje JAV prezidentas Tomas Vudrovas
Vilsonas paskelbė keturiolikos punktų deklaraciją apie tautų apisprendimo
laisvę gyventi nepriklausomai, Lietuvai atsirado dar didesnės
galimybės atstatyti teisingumą paskelbti Lietuvos valstybės
atkūrimą. Deja, 1918 m. vasario 16 d. atkūrus valstybę, visi pradėti
ir per 22 metus sėkmingai tęsiami nepriklausomybės įtvirtinimo
darbai sužlugo, nes tuoj po 1939 metų rudenį MolotovoRibentropo
slaptojo pakto įsigaliojimo Lietuva buvo okupuota ir aneksuota.
1990 m. kovo 11 d. sąmoningi Lietuvos žmonės visam pasauliui paskelbė:
,,Užteks tūnoti po agresoriaus padu. Visiems skelbiame, jog nuo
šiol prasideda nauja mūsų tėvynės laisvės ir nepriklausomybės
epocha.
|
|
Kauno
arkivyskupijos antrasis sinodas
Kartu neškime Evangelijos
žinią
Ganytojiškas laiškas pradedant pasirengimą Kauno
arkivyskupijos antrajam sinodui
Brangūs broliai ir seserys Kristuje!
Šiandien kreipiuosi į jus, norėdamas paprašyti jūsų pagalbos ir
bendradarbiavimo labai svarbiu bei reikšmingu mūsų arkivyskupijos
gyvenimo laikotarpiu.
1934 metais įvyko pirmasis Kauno arkivyskupijos sinodas, apsvarstęs
ir nubrėžęs bažnytinio gyvenimo ir sielovadinio darbo gaires. Jis
teikė didelių vilčių, tačiau po kelerių metų prasidėjęs pasaulinis
karas ir po to sekusi Lietuvos okupacija mūsų arkivyskupijai atnešė
sunkių išbandymų. Pokario metai buvo ne mažiau sunkūs, nes sovietų
valdžia, vykdydama Maskvos direktyvas, planavo visišką Bažnyčios
sunaikinimą. Karo metu į Vakarus pasitraukus Kauno ganytojams, ilgą
laiką arkivyskupijai vadovavo Religijų reikalų tarybos įgaliotinio
stropiai prižiūrimi kapituliniai vikarai. Arkivyskupijos padėtis
nepasikeitė į gera ir po to, kai Apaštalų Sostas galėjo skirti apaštališkuosius
administratorius vyskupus, nes sovietų valdžia darė viską, kad bažnytinis
gyvenimas vos vegetuotų, neatsinaujindamas II Vatikano Susirinkimo
dvasia. Komunizmo subyrėjimas Europoje ir Nepriklausomybės atkūrimas
Lietuvoje suteikė viltį, kad arkivyskupija užsigydys padarytas žaizdas
ir sėkmingai atsilieps į nūdienos iššūkius. |
|
Gimnazija
pagerbė arkivyskupą
Kauno jėzuitų gimnazija jau ne pirmus
metus vasario mėnesį pagerbia Lietuvos Nepriklausomybės kūrėjus,
Vasario 16-osios Akto signatarus. Taip 2002 m. vasario 14 d. buvo
pagerbtas prof. Pranas Dovydaitis, šiemet vasario 13 d. - Nepriklausomos
Lietuvos valstybės kūrėjas arkivyskupas Mečislovas Reinys (1884-1953).
Renginys Šventųjų Kirilo ir Metodijaus dieną pradėtas šv. Mišiomis,
kurios buvo aukotos už visus, kūrusius Nepriklausomą Lietuvos valstybę,
žuvusius dėl jos laisvės. Prieš altorių, ant specialiai ištiesto
šilko iš žvakučių aštuntokų išdėstytos Lietuvos valstybės ribos,
bei į altorių laiptais kylančios žvakės tapo svarbiu šventės akcentu.
Prieš šv. Mišias buvo iškilmingai įneštos Lietuvos bei gimnazijos
vėliavos. Šv. Mišias aukojo gimnazijos direktorius kun. Gintaras
Vitkus, SJ, bei gimnazijos kapelionas Vytautas Sadauskas, SJ, kuris
ir pasakė pamokslą. Prieš šv. Mišias kun. G. Vitkus, SJ, kalbėjo
apie Vasario 16-osios svarbą mūsų tautai ir valstybei, būtinybę
stengtis kuo daugiau sužinoti apie asmenis, kūrusius Nepriklausomą
Lietuvą, apie pastangas, kad greičiau arkiv. M. Reinys būtų pakeltas
į altorių garbę.
|
|