|
Šviesiausia
diena
|
Seimo narys Vytautas Landsbergis
vėliavų pakėlimo ceremonijoje |
Trylika prabėgusių metų nepajėgė
ištrinti iš atminties Kovo 11-osios, mūsų valstybės atkūrimo dienos.
Kasmet ši diena ypač iškilmingai pažymima Tėvynės sąjungos (Lietuvos
konservatoriai) narių.
Kovo 7 dieną Vilniaus savivaldybės Didžioji salė buvo pilnutėlė
žmonių. Juos šviesiais V.A.Mocarto Divertismento garsais pasveikino
M.K.Čiurlionio menų gimnazijos pučiamųjų kvintetas (vadovas A.Taločka).
Renginiui vadovavęs TS(LK) Vilniaus miesto koordinacinės tarybos
pirmininkas Algirdas Čiučelis žodį suteikė Atkuriamojo Seimo pirmininkui,
tuomečiam valstybės vadovui, apdovanotam aukščiausiais valstybės
apdovanojimais - Aukso grandine ir Vytauto Didžiojo ordinu - prof.
Vytautui Landsbergiui, dabartinio Seimo nariui, TS(LK) partijos
vadovui.
Turininga, prasminga ir išmąstyta prof. V.Landsbergio kalba prikaustė
klausytojų dėmesį. Jis Kovo 11-ąją pavadino šviesiausia mūsų diena.
Iš pirmo žvilgsnio - tai tik kalendorinė diena, tačiau į ją buvo
eita per visą okupacijos laikotarpį. Ginkluoto ir neginkluoto
pasipriešinimo struktūros - Lietuvos valstybės ginkluota savigyna,
užsienyje veikę konsultantai ir Lietuvos Respublikos diplomatinė
tarnyba, Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas ir kitos
lietuvių organizacijos brandino mūsų tautą valstybės atkūrimui.
|
|
Susitaikymas
ir prisitaikymas
Jei nėra nieko, dėl ko verta
net mirti, tai lygiai nėra nieko, dėl ko verta ir gyventi.
Dr.J.Girnius
Šiuos žodžius garsusis lietuvių
filosofas ir mąstytojas parašė 1964 metais. Ir juos galima visiškai
pritaikyti ne tik neseniai išėjusiam į Amžinybę iškiliam lietuvių
tautos patriotui Adolfui Damušiui, Lietuvos partizanams ir, deja,
nedidelei daliai piliečių, kuriems svarbiausias dalykas buvo, yra
ir bus Lietuvos laisvė ir nepriklausomybė. Tačiau ką gi matome įžengę
į keturioliktuosius nepriklausomybės metus? Ogi vien tik neregėtą
turto troškimą, nežabotą godulį. Neseniai žinomas rusų fizikas Sergejus
Kapica pasakojo, kaip jam teko svečiuotis nepaprastai prabangiuose
Kataro emyro rūmuose. Pasak S.Kapicos, tokių turtų jis neregėjęs
niekada. Ir ką gi. Tame pačiame Katare visi piliečiai turi teisę
į nemokamą mokslą visų lygių mokyklose ir universitete, nemokamą
medicininį aptarnavimą. O svarbiausia - nėra elgetų. Patiems neturtingiausiems
žmonėms padeda valdžia. Gyvenimo autsaideriams neleidžiama visiškai
nugrimzti į dugną.
|
|