XXI amžius

Gegužės 10-11-ąją – referendumas dėl Lietuvos stojimo į ES

Artėjant gegužės 10-11-osios referendumui, „XXI amžiaus“ skaitytojus supažindiname su įvairiais iškylančiais klausimais, abejonėmis, ar Lietuvai būtų blogiau, ar geriau būnant Europos Sąjungoje.

Lietuvos kaimas. Ar pagrįstas nerimas?

Didės išmokos ir kita parama

Lietuvos stojimas į Europos Sąjungą ypač domina ir jaudina mūsų kaimo žmones. Ne paslaptis, kad dalis jų negauna pakankamai informacijos apie stojimo sąlygas į šią tarptautinę bendriją, buvimo joje aplinkybes. O gal ir patys sodiečiai tuo ne itin domisi. Todėl apie Europos Sąjungą kaime sklando įvairūs gandai, jie kelia nerimą, nepasitikėjimą ateinančia diena. Pavyzdžiui, kalbama, kad smulkieji ir vidutinieji ūkininkai bus paversti kone baudžiauninkais, esą jie neturėsią iš ko gyventi, netgi nepajėgsią išlaikyti vieno kito gyvulio. Kaimo žmones baimina tariama užsieniečių invazija į mūsų žemes, nežabotas importinių žemės ūkio produktų antplūdis į šalį, eksporto ribojimo grėsmė, rinkos paieškų sunkumai, paramos kaime besikuriančiam jaunimui stygius. Abejojama ir realia pagalba vyresnio amžiaus ūkininkams, nusprendusiems nebeūkininkauti ir t. t. Tokius samprotavimus galima išgirsti ne vien kaime tarp žemdirbių, bet ir ūkininkų susirikimuose, konferencijose, kituose susibūrimuose.
Tad ar tikrai buvimas Europos Sąjungoje gali nepalankiai atsiliepti Lietuvos kaimui, jei mes, kaip tikimės, būsime priimti į šią tarptautinę bendriją? O gal gyvensime geriau negu ligi šiol?
Kaip sakoma Europos Komiteto prie LR Vyriausybės apžvalgoje, svarbiausias narystės ES privalumas - žemdirbių, visų kaimo žmonių gyvenimo gerėjimas. Kaip pavyzdys galėtų būti Airija, 1973 metais tapusi ES nare. Subsidijos žemės ūkio produktų gamintojams nuo tada iki 1996 metų išaugo nuo 20,2 mln iki 873 milijonų Airijos svarų. Žemdirbių atlyginimai nuo 1978-ųjų iki 1995 metų padidėjo tris kartus. Tai tik vienas kitas pavyzdys iš vienos šalies. Panašiai yra ir kitur.
Tad ir Lietuvos narystė ES neturėtų bauginti kaimo žmogaus. Tai - ne abstrakti sąvoka, o argumentuoti, ekonominiais skaičiavimais pagrįsti duomenys. Štai kai kurie jų.
Lietuvos ūkininkai galės gauti gerokai didesnes išmokas, nei buvo mokama iš šalies biudžeto 2002-aisiais ir ankstesniais metais. Konkrečiai imant, 2002 metais. iš Specialiosios kaimo rėmimo programos tiesioginėms išmokoms buvo skirta 91 mln. Lt, o jau 2004-aisiais bendras išmokų dydis išaugs iki 425 mln. Lt (esant 40 proc. tiesioginių išmokų dydžiui). Skirtumas - milžiniškas. Pagal suderėtą 40 proc. lygį, 2004 metais ūkininkai už rugių, miežių, kukurūzų, grikių ir kvietrugių hektarą gaus po 235 Lt. O 2002 metais ši parama tesiekė po 40 Lt už ha.
Iš kaimo plėtros priemonėms 2004 - 2006 metams išsiderėtų 1,5 mlrd. litų bus remiami ūkininkai, anksčiau išeinantys į pensiją, taip pat jaunieji ūkininkai, žemdirbiai, dirbantys nepalankiuose regionuose, dirbamą žemę apželdinantys mišku ir kt. Šiuos pinigus žemdirbiai gaus už kiekvieną turimos žemės hektarą.
Be to, 430 mln. litų per 2004-2006 metus ateis iš ES struktūrinių fondų. Iš esmės palankesnėmis sąlygomis bus teikiama SAPARD parama. Ji bus skiriama ūkiams modernizuoti, įrengimams pirkti, alternatyviai veiklai skatinti, jaunų ūkininkų paramai, kaimo infrastruktūros plėtrai - kaimo gyventojai ar bendruomenės, pateikę projektus, galės gauti lėšų vandenvalai, keliams, elektros linijoms tiesti ir pan.
Pavyzdžiui, vien iki vasario mėnesio buvo patvirtinta apie 270 paraiškų SAPARD paramai gauti - daugiau nei už 271 mln. litų.

Apsauga nuo išorinės konkurencijos ir regioninė politika

Derybose su ES specialistais buvo išsiderėtos kvotos, kurios viršys dabartinius šalies žemės ūkio produktų gamybos rodiklius. Pavyzdžiui, dabar mes per metus pagaminame 1 476 000 tonų pieno, o kvota - apie 1 647 000 tonų, 2006 metais ji jau sieks apie 1 705 000 tonų. Apie tai reikia galvoti dabar ir tam rengtis. Tiesa, šiek tiek mažesnė negu tikėtasi Lietuvai skirta cukraus gamybos kvota, tačiau šis skirtumas nebus didelis, nes didės cukrinių runkelių kainos.
Pagaliau Lietuvos žemdirbiai galės gauti ES žemės ūkio subsidijas savo produkcijos eksportui į vadinamąsias trečiąsias šalis, ne Europos Sąjungos nares, pavyzdžiui, į Rusiją, JAV. Be to, ES negalės realizuoti subsidijuojamos produkcijos Lietuvoje. Vieningoje rinkoje tarp ES šalių nebus taikomos eksporto subsidijos. Lietuvos žemdirbiai bus apsaugoti nuo nepriklausančių Europos Sąjungai šalių, pirmiausia - Nepriklausomų Valstybių Sandraugos išorinės konkurencijos.
Pabrėžtina, kad ES teiks paramą mažinant ekonominio ir socialinio išsivystymo skirtumus tarp regionų Lietuvoje - dabar šis skirtumas tarp apskričių siekia pustrečio karto. Taip pat bus mažinamas atotrūkis tarp kaimo ir miesto. Jau nuo 2004 metų kasmet gausime po pusantro milijardo litų regioninei politikai.
Dalis lėšų bus skiriama kaimo keliams sutvarkyti, žemės ūkio produktų gamybai, apdirbamosios pramonės ir rinkodaros struktūroms reformuoti, skatinti naujus verslus bei paslaugų kūrimą. Taip pat bus plečiamas mokslo ir laisvalaikio paslaugų tinklas.
ES skirs paramą vyresnio amžiaus ūkininkams, nusprendusiems nebeūkininkauti. Tam numatyta ankstesnio išėjimo į pensiją schema. Paramos rūšys bus kompensacinė išmoka, skirta prarastoms pajamoms kompensuoti, kompensacinės išmokos priedas, kai ūkininkas turi išlaikomą sutuoktinį, metinės išmokos už parduotą žemę, neviršijant 24 ha.
Neabejojama, kad, augant ekonomikai, didės socialinės garantijos - pašalpos, išmokos, draudimas, ženkliai sumažės nedarbas.

Komentarą parengė Benjaminas ŽULYS