Pirmasis puslapis
Krikščionybė ir pasaulis
Aktualijos
Katalikų bendruomenėse
Mums rašo
Atmintis
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis

(atnaujinta)

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Svarstymai dėl karinių veiksmų Irake moralinio pateisinimo

JAV jūrų pėstininkai susikaupę maldai prieš žygį

Vykstant Jungtinių Valstijų vadovaujamos koalicijos karinei operacijai „Laisvė Irakui“ prieš nusikalstamą Sadamo Huseino režimą, kuris nepakluso tarptautinės bendruomenės reikalavimams nusiginkluoti, JAV katalikų sluoksniuose tęsiasi diskusijos dėl invazijos į Artimųjų Rytų šalį moralinio pateisinimo. Šalies vyskupai, kaip ir popiežius Jonas Paulius II bei kiti pasaulio dvasiniai vadovai, kovo 19 dieną, prasidėjus kovoms Irake, pabrėžė savo „apgailestavimą, kad karo išvengti nepavyko“, ir paragino karines pajėgas ypač rūpintis Irako civilių gyventojų saugumu.
Šie svarstymai nėra tokie paprasti, nes pats Jungtinių Valstijų prezidentas nuolat pabrėžia – ne tik žodžiais, bet ir gyvenimo bei veiklos pavyzdžiu – savo, kaip „born again“ (tai yra “atgimusio“) krikščionio tikėjimo tvirtumą. Jis yra įsitikinęs savo „mesianistine vizija ir misija“ išvaduoti Iraką iš totalinio režimo „blogio“ ir pradėti regioninę demokratijos erą. Amerikos administracijos veiksmus remia nemažai žymių šalies katalikų socialinio mokymo ekspertų, kurių nuomone, ryžtas pašalinti terorizmą remiantį ir masinio naikinimo ginklus gaminantį režimą atitinką Bažnyčios „teisingo karo“ doktrinos nuostatas. Pagaliau šie svarstymai yra svarbūs ir tautinio patriotizmo atžvilgiu, nes JAV karinėse pajėgose tarnauja daug katalikų, kuriems tenka pakelti didžiąją karo naštą, ir dvasinė parama jiems yra labai reikalinga.

Karo metu svarbiausia – rūpintis civilių gyventojų būkle

„Karo metu mūsų pirmiausia pareiga yra malda ir solidarumas, - rašoma kovo 20 dieną paskelbtame JAV vyskupų konferencijos pirmininko Belvilio (Ilinojaus valstija) vyskupo Viltono Gregorio pasirašytame pareiškime. – Mes meldžiamės už visus tuos, kurie labiausiai šio karo bus paliesti: vyrus ir moteris, kurie rizikuoja gyvybe, tarnaudami savo tautai; jų šeimas ir mylimuosius, kurie šiuo metu junta baimę ir nerimą, ir kapelionus, kurie juos globoja; tiek iškentėjusius Irako žmones ir tuos, kurie darbuojasi, suteikdami jiems humanitarinę pagalbą. Visi mes turime daryti viską, ką galime, kad solidarumu pasiektume tuos, kurie patirs kentėjimus šiame kare“.
Apgailestavę, kad karinių veiksmų nepavyko išvengti, ganytojai išreiškė viltį, jog karo aukų skaičius bus ribotas, kad bus eliminuotas masinio naikinimo ginklas ir Irako žmonės vėl galės džiaugtis taika, paremta teisingumu ir laisve. Jie ragino Jungtinių Valstijų kariškius ir jų sąjungininkus griežtai laikytis „karo moralinių ir juridinių reikalavimų“. Yra privalu gerbti „gyvybę ir orumą civilių Irako gyventojų, kurie jau tiek daug iškentėjo dėl karų, represijų ir sekinančio embargo“. Ypač nepateisinamas būtų sprendimas kovose prieš Irako kariuomenę naudoti masinio naikinimo ginklą, kas turėtų baisias pasekmes ne tik kariškiams, bet ir civiliams. „Visuose mūsų veiksmuose karo metu mes turime vertinti Irako civilių gyvybę ir gerovę, kaip mūsų pačių šeimų ir piliečių gyvybę ir gerovę“, - pabrėžė amerikiečių vyskupai.

Jeruzalės katalikų patriarchas
Arkivyskupui Mišeliui Sabachui – 70

Arkivyskupas Mišelis Sabachas

Dėl padėties Artimųjų Rytų regione reikšmingumo šiuo metu galbūt dažniausiai pasaulyje minimam katalikų arkivyskupui Jeruzalės lotynų patriarchui Mišeliui Sabachui kovo 19 dieną sukako 70 metų. Šis Nazarete gimęs ganytojas jau daugiau kaip penkiolika metų vadovauja didelius išbandymus patiriančiai Šventosios Žemės Katalikų Bažnyčiai. Jis yra pirmasis Palestinos arabas, užimantis šį postą nuo Jeruzalės lotynų katalikų patriarchato atkūrimo XIX a. viduryje.
Patriarchato jurisdikcijoje yra apie 150 tūkstančių lotynų apeigų katalikų, gyvenančių Izraelyje, Palestiniečių savivaldos teritorijoje, Jordanijoje ir Kipre. Nuo XII amžiaus, kai Šventojoje Žemėje įsiviešpatavo musulmonai arabai, šiame regione atskiros katalikų diecezijos nebuvo. Jeruzalės patriarchatą atkūrus 1847 metais, iki M.Sabacho paskyrimo 1988-aisiais jam visą laiką vadovavo italai vyskupai.
M.Sabachas studijavo teologiją Libano sostinėje Beirute ir Paryžiuje. Kunigu įšventintas 1955 metais. Prieš paskiriant patriarchu, buvo Betliejaus katalikų universiteto rektoriumi, dirbo katalikų klebonu Jordanijos sostinėje Amane. 1987 metų pabaigoje popiežius Jonas Paulius II paskyrė jį Jeruzalės lotynų katalikų patriarchu, tai yra vietos katalikų arkivyskupu, kuris tradiciškai turi patriarcho titulą. Vyskupo šventimus Šventasis Tėvas jam suteikė Romoje 1988 metų pradžioje.

Kaišiadorių vyskupijoje

Stakliškių dekanate

Iš kairės: gyd.Stasė Belickienė, menotyrininkė, žurnalistė Elena Počiulpaitė, sesuo Benvenuta, OSF, (Ada Urbonaitė), „XXI amžiaus“ redaktorius Edvardas Šiugžda

„Rūpintojėlio“ leidėjų susitikimas

Birštonas. Viešosios bibliotekos skaitytojai, kurorto gyventojai susitiko su sovietmečiu leisto pogrindinio religinio leidinio „Rūpintojėlis“ leidėjais, talkininkais. Į susitikimą atvyko sesuo Benvenuta, OSF (tikroji pavardė Ada Urbonaitė), menotyrininkė, žurnalistė Elena (Alė) Počiulpaitė, laikraščio„XXI amžius“ redaktorius Edvardas Šiugžda, leidyklos „Naujasis amžius“ direktorė Livija Šiugždienė, Stasė Belickienė, aktyvi „Rūpintojėlio“ platintoja ir kiti šio pogrindžio žurnalo leidėjai.
Kai kurie šio žurnalo bendraautoriai - kaip Kazimieras Šapalas (1903-1982), kun. Juozas Šalčius (1900-1988), kun. Lionginas Kunevičius (1932-1994), kun. Jonas Lauriūnas, SJ (1924-1991), Felicija Kasputytė (1914-1998) - jau išėjo Amžinybėn.

Kauno arkivyskupijoje

Raseinių dekanate

Monografijos vyr. redaktorius prof. Juozas Girdzijauskas ir sudarytojas Antanas Pocius vardinį knygos egzempliorių įteikia prisiminimų autorei Juzefai Stanevičienei

Sušvitus laikui ir istorijai

VIDUKLĖ. Šv. Kryžiaus bažnyčioje parapijos klebonas kun. Albertas Stanulis, buvęs klebonas mons Alfonsas Svarinskas ir kun. Robertas Grigas aukojo šv. Mišias už gyvus ir mirusius vidukliškius, o po jų į monografijos „Viduklė” pristatymą susirinko gausus būrys svečių iš visos Lietuvos ir turbūt visa Viduklė. Nuskambėjo daug gražių ir teisingų žodžių autoriams, kurie tikrai atliko milžinišką darbą, rėmėjams - Kultūros ir Finansų ministerijoms, taip pat privatiems asmenims. Viduklės krašte, pasirodo, nestinga ir išmintingų verslininkų, besirūpinančių ne vien savo verslu, bet ir kultūra. Monografijos „Viduklė” rašymą, rėmimą ir išleidimą rikiavo Simono Stanevičiaus bendrijos seniūnas, lituanistas profesorius Juozapas Girdzijauskas ir jo pavaduotojas, energingas Žemaitijos šviesuolis Antanas Pocius. „Manau, kad su knyga gyventi bus linksmiau ir prasmingiau, - kalbėjo susirinkusiems vidukliškiams prof. J.Girdzijauskas. - Knyga - kelias tęsti tėvų ir protėvių tradicijas“.

Kaišiadorių vyskupijoje

Kaišiadorių dekanate

Tikinčiųjų bendruomenės atstovai pasveikino vardo dieną minėjusį vyskupą Juozapą Matulaitį

Paminėta Bažnyčios ir vyskupijos globėjo diena

Kaišiadorys. Minint Šv. Juozapo, Švč. M.Marijos sužadėtinio ir Katalikų Bažnyčios bei Kaišiadorių vyskupijos globėjo dieną, Kristaus Atsimainymo Katedroje buvo aukojamos šv.Mišios. Jas koncelebravo vysk. Juozapas Matulaitis, generalvikaras prel. Jonas Jonys ir septyni šios vyskupijos kunigai.
Prieš pamaldas ganytojas pasveikino gausiai susirinkusius tikinčiuosius, ypač tuos, kurie tą dieną minėjo savo vardadienį, palinkėjo šventojo Juozapo globos ir užtarimo bei pakvietė melstis už pasaulio taiką, tikinčiųjų bendruomenės ir šeimų vienybę. Sakydamas pamokslą vysk. J.Matulaitis pabrėžė, jog ir Kristus norėjo ateiti į šį pasaulį ir augti šventoje Juozapo ir Marijos šeimoje. Bažnyčia yra ne kas kita kaip Dievo šeima, kuri šiais sunkiais įvairių išmėginimų laikais turi būti itin susitelkusi maldoje ir tikėjime. Vyskupas pabrėžė, jog, priimdami mums skirtus iššūkius arba sunkumus, turime galimybę pasitikrinti savo tikėjimo ir artimo meilės tvirtumą. Skubėdami į savo tikslą neturėtume nusigręžti nuo tų, kuriems gyvenimo našta yra nepakeliama, kurie pametę tikrąjį savo gyvenimo orientyrą - Kristų.

Pavasarėjant…

Anądien vienoje LNK televizijos laidoje šoumenas ir garsiosios „Dviračio televizijos“ vedėjas, vos netapęs Lietuvos Prezidentu, V.Šerėnas pareiškė uždirbąs 30 tūkstančių litų per mėnesį! Kitą dieną parduotuvėse, visuomeniniame transporte tik ir buvo diskutuojama apie V.Šerėno algą ir spėliojama, kiekgi uždirba šio televizijos verslo ryklys Arūnas Valinskas ar LNK vadinamasis kūrybos direktorius Laurynas Šeškus. Baisu ir pagalvoti! Ko gero, šie vyrukai gali nušluostyti nosį net magnatui V.Uspaskich, jau nekalbant apie ministrus ar patį Prezidentą. Tačiau negražu skaičiuoti svetimus pinigus. Tuo labiau kad jie plaukia šoumenams neva ne iš mokesčių mokėtojų kišenės. Tačiau kitos kišenės juk nėra. Pinigai iš dangaus nekrenta. Nebent iš „didžiojo kaimyno“, kuris, jau be jokių ceremonijų, vis labiau kišasi į mūsų valstybės reikalus. Bet, pasirodo, ir tokių pinigų dar maža. LNK nusprendė tiesiog užtvindyti Lietuvą erotine, tiksliau sakant, pornografine produkcija. Pradžia jau padaryta - surengtas ir išreklamuotas kaip „pirmasis Lietuvoje“ erotinių šokių festivalis. Taip pat pristatytas irgi pirmasis, atseit lietuviškas erotinis dvylikos serijų filmas, pavadintas „Sužadintos aistros“. Ko siekia A.Valinskas ir jo šeimininkai, brukdami visuomenei, ypač jaunimui, tokią bjaurastį, turi būti neaišku tik neišmanėliams. Be pinigų, yra kur kas toliau siekiančios užmačios. Paversti jaunimą buka, tik savo primityviausius instinktus tenkinančia mase. Tai kur kas pavojingesnis dalykas nei dešimtmečiais diegta primityvi komunistinė propaganda. Tokioje situacijoje keisčiausia, kad tyli ne tik valdžios institucijos, bet ir didysis nacionalinės televizijos puolėjas dėl „menkaverčių laidų“ Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas R.Pavilionis. Gal laukia, kol Sadamas Huseinas nugalės amerikiečių imperialistus, ir tada prabils? Tačiau vargu. Jeigu R.Pavilionis ar kas nors kitas iš Seimo narių ir pabandytų pakelti balsą prieš brukamą pornografiją ar panašų menkavertį jovalą, tuoj pat būtų apšauktas žodžio laisvės smaugėju. Iš tokio būtų beatodairiškai šaipomasi vadinamosiose humoro laidose, ir jam, ko gero, tektų atsisveikinti su politine karjera.

Piligrimų turizmo agentūra „JUVETURA“ kviečia
į piligrimų kelionę į Italiją gegužės 4-11 dienomis

Šv. Petro aikštė Vatikane

Maršrutas: Vilnius – Krokuva – Znojimas – Venecija – Asyžius – San Mario de Angelis – Roma – Vatikanas – Viena – Znojimas – Čenstakava – Vilnius.

Kelionės kaina – 590 Lt.
(„XXI amžiaus“ skaitytojams - 499 Lt.
Registruojantis turėti šį kuponą.)

Registracija iki balandžio 10 dienos.

Vilnius, Bazilijonų g. 3.
Tel./faks.: 8-5-2314006 (9-15 val.),
8-5-2645736 (nuo 18 val.),
8-673-38624 (mob.).