Pirmasis puslapis
Krikščionybė ir pasaulis
Aktualijos
Katalikų bendruomenėse
Mums rašo
Atmintis
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Šventasis Sostas ir Lietuva: pasakojimas tęsiasi

(Tęsinys. Pradžia Nr. 19, 21)

Kovo 4 dieną Vilniaus universitete vyko mokslinė konferencija, skirta Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto diplomatinių santykių 80-mečiui bei pirmojo konkordato tarp Lietuvos ir Vatikano 75-mečiui paminėti. Pagrindinį pranešimą „Vatikano reikšmė Lietuvos užsienio politikai“ skaitė dr. Algimantas Kasparavičius. Istorikas nušvietė Lietuvos ir Popiežiaus valstybės santykius XX a. pradžioje, diplomatinę krizę tarp Vatikano ir Lietuvos, valdant krikščionių demokratų vyriausybei, bei tarpvalstybinių santykių normalizavimą ir konkordato pasirašymą, valdžios vairą perėmus tautininkams.

Popiežiaus valstybės moralinis autoritetas

Lietuvos valstybės kūrimas po Pirmojo pasaulinio karo bei įsitvirtinimas tarptautinėje arenoje, pasak A.Kasparavičiaus, buvo gana sudėtingas. Ankstesniais amžiais susiformavę valstybiniai ryšiai su Lenkija bei vėlesnė priklausomybė Rusijos imperijai suponavo daugybę Lietuvos valstybingumo atkūrimo ir išlaikymo problemų. Atgimstanti valstybė kurį laiką buvo priversta energingai spirtis tiek Varšuvos, tiek Maskvos intencijoms išplėsti savo suverenitetą Lietuvai. Formuojant Lietuvos Respublikos teritoriją iškilo sunkumų ir su Vokietija, kuriai Klaipėda priklausė net 700 metų. Lietuviai buvo priversti ieškoti tolimesnių, bet patvaresnių valstybingumo atramų. Taip greta Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Prancūzijos ir Skandinavijos valstybių Vatikanas Lietuvai prieškariu tapo vienu reikšmingiausių tarptautinių veiksnių.

Gegužės 10-11-ąją – referendumas dėl Lietuvos stojimo į ES

Artėjant gegužės 10-11-osios referendumui, „XXI amžiaus“ skaitytojus supažindiname su įvairiais iškylančiais klausimais, abejonėmis, ar Lietuvai būtų blogiau, ar geriau būnant Europos Sąjungoje.

Lietuvos kaimas. Ar pagrįstas nerimas?

Didės išmokos ir kita parama

Lietuvos stojimas į Europos Sąjungą ypač domina ir jaudina mūsų kaimo žmones. Ne paslaptis, kad dalis jų negauna pakankamai informacijos apie stojimo sąlygas į šią tarptautinę bendriją, buvimo joje aplinkybes. O gal ir patys sodiečiai tuo ne itin domisi. Todėl apie Europos Sąjungą kaime sklando įvairūs gandai, jie kelia nerimą, nepasitikėjimą ateinančia diena. Pavyzdžiui, kalbama, kad smulkieji ir vidutinieji ūkininkai bus paversti kone baudžiauninkais, esą jie neturėsią iš ko gyventi, netgi nepajėgsią išlaikyti vieno kito gyvulio. Kaimo žmones baimina tariama užsieniečių invazija į mūsų žemes, nežabotas importinių žemės ūkio produktų antplūdis į šalį, eksporto ribojimo grėsmė, rinkos paieškų sunkumai, paramos kaime besikuriančiam jaunimui stygius. Abejojama ir realia pagalba vyresnio amžiaus ūkininkams, nusprendusiems nebeūkininkauti ir t. t. Tokius samprotavimus galima išgirsti ne vien kaime tarp žemdirbių, bet ir ūkininkų susirikimuose, konferencijose, kituose susibūrimuose.

Ar Rytų Europa atnaujins senojo žemyno veidą

Iš sovietų imperijos išsivadavusios Rytų Europos šalys veržlumu ir energija truputį gąsdina Vakarų Europą. Laisvės ištroškusios, pasipriešinimo tironijai patirtį turinčios naujosios Europos valstybės kelia iššūkius šiek tiek apsnūdusiai ir išlepusiai senajai Europai. Šis rytų europiečių veržlumas artimesnis amerikietiškajai demokratijai, mano Lietuvos teisės universiteto profesorius Vygantas Paulikas. Šiandien spausdiname trečiadienį „XXI amžiuje“ pradėto interviu su prof. V.Pauliku pabaigą.

Nemažai žmonių Lietuvoje jau dabar jaučia Europos įtaką pačiose įvairiausiose gyvenimo srityse. Vis dėlto įdomu, ar 2004 m. gegužės 1 d., kai, tikėkimės, Lietuva taps ES nare, paprasti žmonės pajus, kad jų kasdieniame gyvenime išaušo naujas rytas – kad “dabar viskas bus kitaip”?
Vienas konkretus pavyzdys. Labiausiai nuskriausta visuomenės dalis dabar yra kaimo žmonės. Dabar jie už litrą pieno gauna 30 centų. Kai tik įsijungsime į ES, jie už litrą 3,7 proc. riebumo pieną gaus 1-1,2 lito, nes visose ES valstybėse yra nustatyta tokia tikslinė pieno supirkimo kaina iki 2006 metų.

Lietuvos politinių kalinių sąjungos ir
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos
Tarybų jungtinės konferencijos
Kreipimasis

Į visus buvusius politinius kalinius, tremtinius, laisvės kovotojus, jų šeimas ir visus Lietuvos žmones

Mielos ešelonų sesės ir broliai, brangūs tėvynainiai Lietuvos piliečiai! Artėja gegužės 10-11 dienos, kai būsime pakviesti tarti žodį dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje - dėl mūsų Tėvynės ateities!
Už Lietuvos sugrįžimą į Europos tautų šeimą pasisako Bažnyčia, Prezidentas, Seimas, Vyriausybė bei kitos institucijos ir organizacijos. Atrodo, abejonių dėl referendumo sėkmės neturėtų būti. Deja, stebint pastaruosius įvykius tėvynėje, ypač politinius įvykius ir visuomenės nuomonių sumaištį, darosi neramu dėl mūsų šalies ateities. Dabar, kai turėtume džiaugtis iškovota galimybe tapti visateisiais laisvais nenualintos okupacijų Europos piliečiais, akivaizdžiai matome mums priešiškų jėgų pastangas boikotuoti referendumą. Rusija tebepuoselėja viltį apie supervalstybę, viešai deklaruoja amžinus Rusijos interesus rytiniame Baltijos krante, neatsisako pretenzijų į šį krantą. Prisiminkime, kad, 1940 metais atplėšti nuo Europos, netekome valstybingumo. Taigi buvimas Europoje yra mūsų nepriklausomybės sąlyga.

Dėl alkoholio politikos Lietuvoje
LR prezidentui Rolandui Paksui,
LR Seimo pirmininkui Artūrui Paulauskui,
LR ministrui pirmininkui Algirdui Brazauskui

Atviras laiškas

Su didžiuliu nerimu ir baime dėl Lietuvos ateities kreipiamės į Jūsų protą bei sąžinę, prašydami sustabdyti mūsų tautos alkoholizmą, prilygstantį genocidui. Jūsų rankose ir valioje yra visos galimybės ir pareiga užkirsti šiam blogiui kelią.
Nebe pirmus metus nuolat didėja pastangos skatinti alkoholio vartojimą. Dėl to plinta alkoholizmas, didėja šeimų irimas, nusikalstamumas bei narkomanija, kartu mažėja žmonių (ypač kaime) pilietinis aktyvumas, sugebėjimai sudėtingai ir įtemptai dirbti, galimybės prisitaikyti gyvenimui Europos Sąjungos aplinkoje. Jau dabar darbdaviai neberanda darbui tinkamų žmonių, o alkoholizmas ir toliau didėja - tiek gyvenime, tiek ir įstatymų leidyboje.