Atnaujintas 2003 m. kovo 28 d.
Nr.25
(1129)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Krikščionybė ir pasaulis
Aktualijos
Katalikų bendruomenėse
Mums rašo
Atmintis
Nuomonės

Lietuva
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Kad nevirstų uždangomis

„XXI amžius“ prisiėmė platinti priedą pretenzingu pavadinimu „Atodangos“, ir jau norisi kelis žodžius apie jį pasakyti. Atidengia – reiškia gali, nori ir turi, ką atidengti. O skaitytojai turi pageidavimų.
Tegul atidengia tai, kas dabar Lietuvai svarbu. Čia pat referendumas dėl ES. Pirmasis „Atodangų“ numeris apie jį mažai ką sakė. Pasakė, kad ne savaime suprantamas dalykas yra referendumo laimėjimas. O pasekmės pralaimėjus? Ir kaip pralaimėjimo išvengti?
Dangstytasi tik po partijas, kurių Lietuvoje gal yra, o gal ir visai ne. Panašiausia į partiją buvo TS(LK). Apie ją kalbama, kad gali prarasti tapatybę. Gali prarasti, vadinasi, turėjo. O priežastis – jeigu nebus pirmininku Vytautas Landsbergis.
Andriaus Navicko straipsnyje praradimo grėsmė gerai pastebėta, tik kam toks fatališkumas: yra pavojus, o dabartinio pirmininko vis tiek norima atsisakyti. Ir A.Navicko pavadintieji Andriaus Kubiliaus priešai be reikalo raminami, kad su Gediminu Vagnoriumi bei liberalais jis nesusijungs. Formalaus jungimosi visai nereikia. Užtenka patiems tapti tokiems kaip liberalai ar nuosaikieji. Bus, tarkim, trys vienodos partijos, arba visos labai vienodos, taigi – jokių partijų. Atsitiktiniai žmonių susiėjimai, siekiantys sau kiekvienas kuo daugiau valdžios. Bėgiojimas iš vieno sambūrio į kitą tiesiog normalus reiškinys, ir jokių programų derinti nereikia, nes jų nėra.


Neniekinkime savęs
Atsiliepimas į Sigito Gedos straipsnį „Judančios abejonės“

„Lietuvos aidą“ skaitau nuo Atgimimo pradžios. Leidinyje yra straipsnių, turinčių išliekamosios vertės. Skelbiama daug medžiagos apie okupantų, nomenklatūros ir kolaborantų nusikaltimus, bandyta atskleisti didvyriškos Laisvės kovos puslapius, nušviesti istorijos ir literatūros asmenybes. Todėl buvo džiugu, kad nauji žmonės savo plunksna praturtino „Lietuvos aidą“. Tai prof. Ona Voverienė, Algimantas Zolubas, prof. Vytautas Landsbergis ir kt.


Dėl 2003 metų Pasaulio lietuvių šventės Vilniuje organizavimo be alkoholinių gėrimų svarbos

LR Prezidentui R.Paksui,
LR Seimo Pirmininkui A.Paulauskui,
LR Ministrui Pirmininkui A.Brazauskui,
LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto
Pirmininkui R.Pavilioniui,
LR Seimo frakcijoms,
LR Kultūros Ministrei R.Dovydėnienei,
LR Švietimo ir mokslo Ministrui A.Monkevičiui,
Lietuvos Vyskupų Konferencijai,
Vilniaus miesto savivaldybės vadovams

Atkreipiame dėmesį, jog pastaraisiais metais masiniai kultūriniai renginiai Lietuvoje kartu tampa masinio girtavimo renginiais. Ne tik alaus „šventėse“, bet ir įvairiuose masiniuose pramoginiuose bei kultūriniuose renginiuose, jubiliejinėse šventėse greitoji medicinos pagalba veža į ligonines paauglius ir jaunuolius, apsinuodijusius alkoholiu bei kitais narkotikais; daugėja išžaginimų, net nužudymų, kitokių orgijų. Patirtis rodo, jog prie šių nelaimių ypač prisideda Alkoholio kontrolės įstatyme padarytos pataisos, leidžiančios visur ir visada pardavinėti bei reklamuoti alkoholinius gėrimus. Šias akivaizdžias klaidas Seimas turėtų greičiau ištaisyti. Dabar tuo uoliai naudojasi alkoholio verteivos. Organizuojamos įvairios akcijos. Pavyzdžiui, gersi daugiau alaus, rinksi kamštelius – laimėsi veltui dar daugiau alaus, kitų vertingų daiktų (alkoholio vartojimo plėtimas).


Dėl ydingos Spaudos, radijo
ir televizijos rėmimo fondo veiklos
LR Seimo Pirmininkui Artūrui Paulauskui

Lietuvos Sąjūdžio Lazdynų klubas 2000 m. kovo 5 d. kreipėsi į Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą su prašymu patvarkyti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo veiklą, kuris, mūsų manymu, veikia „grupės draugų“ principu, ydingai skirsto fondo lėšas. Komiteto 2000 m. kovo 13 d. (Nr.106-208) atsakyme teigiama, kad geresnį būdą, kaip paskirstyti valstybės teikiamą paramą žiniasklaidai, pateiks naujas Visuomenės informavimo įstatymas. Praėjo treji metai, o padėtis nepasikeitė. Fondo veikla neskaidri, slepiama nuo visuomenės, „grupės draugų“ principas galutinai įsišaknijo, kai kas iš fondo lėšų tarpsta, pats fondo tarybos pirmininkas S.Žvirgždas ir jo direktorius M.Karčiauskas naudojasi fondo lėšomis savo leidiniams, iš kurių dar gauna ir honorarus. Eilė leidinių, kaip katalikiškas laikraštis vaikams „Kregždutė“, istorijos laikraštis „Voruta“, krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis „XXI amžius“, laikraštis „Gimtinė“ ne tik nefinansuojami, bet, mūsų manymu, piktavališkai ignoruojami.