|
Kas
ateina ir vėl praeina, o kas pasilieka visiems laikams?!
Neseniai pasirodė jau trečiasis
naujosios Visuotinės lietuvių enciklopedijos (VLE) tomas. Iki šiol
dienos šviesą išvydo penkios: Nepriklausomoje Lietuvoje išleisti
devyni tomai Lietuviškosios enciklopedijos (iki raidės H, net karo
metu jos leidyba vyko, nutrūko tik antrąkart okupavus bolševikams),
sovietmečiu sugebėta išleisti stipriai susovietintą trijų tomų Mažąją
lietuviškąją tarybinę (1966-1971), keturių tomų Tarybų Lietuvos
(1985-1988) ir trylikos tomų Lietuviškąją tarybinę (1976-1984),
o nuo raudonojo teroro pasitraukusieji į JAV tautiečiai sugebėjo
sutelkti išeivijos šviesuomenę ir Amerikoje išleisti net 37-ių tomų
vadinamąją Bostono enciklopediją. Tai tikras žygdarbis lietuvių
kultūros ir pilietiškumo istorijoje, kažin ar turintis analogų pasaulio
istorijoje. Negana to, Bostono enciklopedija apimtimi ir turiniu
lenkia visas iki šiol išleistąsias tėvynėje ir tebėra nepamainomas
šaltinis, teikiantis išsamiausias žinias apie Lietuvos istoriją
ir jos žmones. |
|
Atsikratykime
okupacinio žodyno
Jau gilioje senovėje kinų mąstytojas
Konfucijus kalbėjo apie žodžių įtaką žmonių laisvei: Kai žodžiai
praranda prasmę, žmonės praranda laisvę.
Apie 1922 metus Karnegio fundacija (Carnagie Endovement) Amerikoje
pasamdė mokslininkus nurodyti būdus lengviausiai pakeisti iš pagrindų
visuomenę, pakeičiant jos galvoseną, pažiūrą į save, tautą, valstybę.
Tie mokslininkai nustatė, jog lengviausia tai pasiekti dviem būdais:
sukeliant karą ir pakeičiant istoriją.
Kadangi mes per ilgai vartojame okupanto mums primestą žodyną, net
nejaučiame, kad tuo yra keičiama bei klastojama Lietuvos istorija.
Gal Stalinas turėjo tai mintyje, kai gyrėsi: Duokite man vieną
generaciją, ir aš sunaikinsiu tautą. Atrodo, jam gal ne visai pavyko
su mūsų tauta todėl, kad ji buvo giliai įsišaknijusi savoje didingoje
istorijoje. |
|