Kaišiadorių vyskupijoje
Kaišiadorių dekanate
|
Tikinčiųjų bendruomenės
atstovai pasveikino
vardo dieną minėjusį vyskupą Juozapą Matulaitį |
Paminėta Bažnyčios ir
vyskupijos globėjo diena
Kaišiadorys.
Minint Šv. Juozapo, Švč. M.Marijos sužadėtinio ir Katalikų Bažnyčios
bei Kaišiadorių vyskupijos globėjo dieną, Kristaus Atsimainymo
Katedroje buvo aukojamos šv.Mišios. Jas koncelebravo vysk. Juozapas
Matulaitis, generalvikaras prel. Jonas Jonys ir septyni šios vyskupijos
kunigai.
Prieš pamaldas ganytojas pasveikino gausiai susirinkusius tikinčiuosius,
ypač tuos, kurie tą dieną minėjo savo vardadienį, palinkėjo šventojo
Juozapo globos ir užtarimo bei pakvietė melstis už pasaulio taiką,
tikinčiųjų bendruomenės ir šeimų vienybę. Sakydamas pamokslą vysk.
J.Matulaitis pabrėžė, jog ir Kristus norėjo ateiti į šį pasaulį
ir augti šventoje Juozapo ir Marijos šeimoje. Bažnyčia yra ne
kas kita kaip Dievo šeima, kuri šiais sunkiais įvairių išmėginimų
laikais turi būti itin susitelkusi maldoje ir tikėjime. Vyskupas
pabrėžė, jog, priimdami mums skirtus iššūkius arba sunkumus, turime
galimybę pasitikrinti savo tikėjimo ir artimo meilės tvirtumą.
Skubėdami į savo tikslą neturėtume nusigręžti nuo tų, kuriems
gyvenimo našta yra nepakeliama, kurie pametę tikrąjį savo gyvenimo
orientyrą - Kristų.
Vysk. J.Matulaitis kvietė meldžiantis prisiminti iškilius vyskupijos
ganytojus - pirmąjį Kaišiadorių vyskupą Juozapą Kuktą (1873-1899-1942),
uoliai dirbusį kuriant naują vyskupiją, pasižymėjusį principingumu
ir askeze. Vyskupo J.Kuktos rūpesčiu Kaišiadoryse buvo surengtas
pirmasis Eucharistijos kongresas ir sinodas. Taip pat Dievo tarną
Teofilių Matulionį (1873-1900-1962), kurių 130-osios gimimo metinės
bus minimos vyskupijoje. Prisiminti kardinolą Vincentą Sladkevičių,
kurio meilės šviesa tebelydi mus.
Pasibaigus šv.Mišioms, vadovaujant vyskupui J.Matulioniui, buvo
garbinamas Švč. Sakramentas, meldžiamasi ir skaitoma Šv. Juozapo
litanija.
Po pamaldų vyskupijos tikinčiųjų bendruomenės atstovai, moksleiviai,
katalikiškų jaunimo ir sielovados centro institucijų atstovai
pasveikino vardo dieną minėjusį šios vyskupijos ganytoją vysk.
Juozapą Matulaitį.
Vyskupijos kurijoje buvo surengti maldos pietūs katalikiškų institucijų,
savivaldybės atstovams, aktyviems sielovados talkininkams ir dvasininkams.
Jų metu buvo pasidalyta mintimis apie tikinčiųjų bendruomenės
aktyvinimą ir telkimą.
Elvyra ŽEIŽIENĖ
Ričardo ŠAKNIO nuotrauka
Stakliškių dekanate
|
Iš kairės: gyd.Stasė Belickienė,
menotyrininkė, žurnalistė Elena Počiulpaitė, sesuo Benvenuta,
OSF, (Ada Urbonaitė), XXI amžiaus redaktorius Edvardas
Šiugžda
Ričardo ŠAKNIO nuotrauka |
Rūpintojėlio leidėjų
susitikimas
Birštonas. Viešosios
bibliotekos skaitytojai, kurorto gyventojai susitiko su sovietmečiu
leisto pogrindinio religinio leidinio Rūpintojėlis leidėjais,
talkininkais. Į susitikimą atvyko sesuo Benvenuta, OSF (tikroji
pavardė Ada Urbonaitė), menotyrininkė, žurnalistė Elena (Alė)
Počiulpaitė, laikraščioXXI amžius redaktorius Edvardas Šiugžda,
leidyklos Naujasis amžius direktorė Livija Šiugždienė, Stasė
Belickienė, aktyvi Rūpintojėlio platintoja ir kiti šio pogrindžio
žurnalo leidėjai.
Kai kurie šio žurnalo bendraautoriai - kaip Kazimieras Šapalas
(1903-1982), kun. Juozas Šalčius (1900-1988), kun. Lionginas Kunevičius
(1932-1994), kun. Jonas Lauriūnas, SJ (1924-1991), Felicija Kasputytė
(1914-1998) - jau išėjo Amžinybėn.
Viskas prasidėjo 1977 metais, kai arkivyskupo Jurgio Matulaičio
50-ųjų mirties metinių išvakarėse prančiškonei seseriai Benvenutai
kilo mintis leisti religinį leidinį. Nuvykusi į arkivyskupo minėjimą
Marijampolėje, gavo kun. J.Šalčiaus pritarimą ir pažadą tą sumanymą
remti. Kovo mėnesį pas Kauno Prisikėlimo parapijos vikarą J.Indriūną
tarėsi mokytojas istorikas K.Šapalas, kun. L.Kunevičius, studentas
medikas Donatas Stakišaitis ir sesuo A.Urbonaitė. Visi pritarė
K.Šapalo siūlymui pavadinti žurnalą Rūpintojėlis. 1977 metų
gegužę išėjo pirmasis jo numeris. Šio leidinio turinys kalbėjo
tiesos žodžius apie Dievą ir Tėvynę, gyvenimo vertybes. Tai buvo
moralinė paspirtis sovietų ateistinės ideologijos gniuždomam jaunam
žmogui. Pirmuosius dešimt numerių redagavo mokytojas K. Šapalas.Vėliau
nuo dvyliktojo iki penkioliktojo numerio redagavo žurnalistė Alė
Počiulpaitė. KGB akiratyje atsidūrė sesuo Benvenuta ir F. Kasputytė.
Jų butuose buvo padarytos kratos. Labai saugodamasi sesuo Benvenuta
Rūpintojėlį leido ir redagavo nuo 16-ojo iki 26-ojo numerio
1990 metais.
Prisiminimais susitikimo metu pasidalijusi menotyrininkė, žurnalistė
A.Počiulpaitė priminė, kad šis žurnalas buvo savotiško religinės
literatūros bado leidinys, kuris patekdavo į Eucharistijos bičiulių
būrelius, vienuolijas, kunigams, klierikams, tikintiesiems.
XXI amžiaus redaktorius E.Šiugžda, talkinęs Rūpintojėlio leidyboje,
sakė, kad to meto karta gyveno idealais, kurie gyvybiškai buvo
svarbūs, norint išlikti žmogumi ir kataliku ne tik sovietmečio
priespaudoje, bet ir laisvės sąlygomis.
Susitikimo metu išaiškėjo įdomus faktas. Pasirodo, Birštono bibliotekai
labai daug vertingų knygų padovanojo Amerikos lietuvis, teisininkas
Bruno Šilas (Bronius Šidlauskas, 1911-2002). Su B.Šilu keletą
metų susirašinėjo dabartinis Birštono vicemeras Juozas Aleksandravičius
ir jo žmona. Biblioteka pagarbiai laiko B.Šilo dovanotas didelę
istorinę, pažintinę vertę turinčias knygas: Ermitažas, Luvras,
dailės kūrinių katalogus ir kt. Tai buvo labai maloni ir netikėta
staigmena susitikimo viešniai, Amžinybėn išėjusio B.Šilo dukrai
L.Šidlauskaitei-Šiugždienei.
Prisiminimais apie Rūpintojėlio vaidmenį pasidalijo gydytoja
Stasė Belickienė. Susirinkusieji sužinojo, kaip plito religinis
žurnalas Prienų rajone ir kitose apylinkėse.
Ir ketvirčiui amžiaus praėjus nuo Rūpintojėlio išleidimo, leidinio
reikšmė nenublanko iki šiol. Susitikimas Birštone primena, kad
religinė spauda labai reikalinga ir šiuo pereinamuoju laiku, kad
žmogus gebėtų skirti tikrąsias amžinąsias vertybes nuo menamų,
laikinų.
Besidominantys religinės spaudos istorine raida - visus leidinio
numerius bendru pavadinimu Rūpintojėlis galite įsigyti XXI
amžiaus redakcijoje Kaune, Papilio g.5. Tel. pasiteirauti 207778.
Kazimieras DOBKEVIČIUS
© 2003 "XXI amžius"