XXI amžius

Kauno arkivyskupijoje

Raseinių dekanate

Viduklės S.Stanevičiaus vidurinės mokyklos direktorė Janina Jasiulienė ir S.Stanevičiaus bendrijos seniūnas prof. Juozas Girdzijauskas pasirašo bendradarbiavimo sutartį

Knygos pristatymo šventė mokykloje

Dominiko Katkausko nuotrauka

Monografijos vyr. redaktorius prof. Juozas Girdzijauskas ir sudarytojas Antanas Pocius vardinį knygos egzempliorių įteikia prisiminimų autorei Juzefai Stanevičienei

Andriaus Norkaus nuotrauka

Sušvitus laikui ir istorijai

VIDUKLĖ. Šv. Kryžiaus bažnyčioje parapijos klebonas kun. Albertas Stanulis, buvęs klebonas mons Alfonsas Svarinskas ir kun. Robertas Grigas aukojo šv. Mišias už gyvus ir mirusius vidukliškius, o po jų į monografijos „Viduklė” pristatymą susirinko gausus būrys svečių iš visos Lietuvos ir turbūt visa Viduklė. Nuskambėjo daug gražių ir teisingų žodžių autoriams, kurie tikrai atliko milžinišką darbą, rėmėjams - Kultūros ir Finansų ministerijoms, taip pat privatiems asmenims. Viduklės krašte, pasirodo, nestinga ir išmintingų verslininkų, besirūpinančių ne vien savo verslu, bet ir kultūra. Monografijos „Viduklė” rašymą, rėmimą ir išleidimą rikiavo Simono Stanevičiaus bendrijos seniūnas, lituanistas profesorius Juozapas Girdzijauskas ir jo pavaduotojas, energingas Žemaitijos šviesuolis Antanas Pocius. „Manau, kad su knyga gyventi bus linksmiau ir prasmingiau, - kalbėjo susirinkusiems vidukliškiams prof. J.Girdzijauskas. - Knyga - kelias tęsti tėvų ir protėvių tradicijas“.
Kaip pažymėjo kun. R.Grigas, vis ryškėjančios mažųjų miestelių pastangos įamžinti savo istoriją, įsikibti ir išlikti, yra geras ženklas. O mons. A.Svarinsko teigimu, visame pasaulyje, kad ir kur bebūtų, jis pats su pasididžiavimu prisistatinėjo esąs Viduklės klebonas.
Lietuvoje nuolat auga susidomėjimas regionų kultūra, istorija, jų savitumais. Šiuo atžvilgiu itin įdomus ir svarbus Žemaitijoje yra Viduklės kraštas – S.Stanevičiaus, šviesaus atminimo žemaičių šviesuolio, gimtinė. Po teisybei, šviesių ir energingų žmonių tame krašte gausu ir šiandien – tai liudija įspūdinga monografija „Viduklė”, išleista ir pristatyta Viduklės miestelyje. Jos pasirodymas susijęs su keletu Lietuvai ir Viduklei svarbių datų, dideliu būriu darbščių žmonių ir S.Stanevičiaus bendrija. 1999 metais suėjo du šimtai metų nuo S.Stanevičiaus gimimo. Be to, šiemet Viduklei sukanka 750 metų - šitaip keliems jubiliejams “supuolus”, išėjo puiki proga parengti svarbų ir naudingą veikalą.
S.Stanevičiaus gimimo 200-ųjų metinių minėjimo valstybinės komisijos pastangomis buvo gauta lėšų, kurių dalis paskirta Viduklės, S.Stanevičiaus gimtojo krašto, istorijai išleisti.
Monografijos pradžia - buvusio Viduklės klebono, jau mirusio Prano Tumino rankraštis „Viduklės parapijos istorija”, surašytas stropiai ir kruopščiai. Kun. P.Tuminas pageidavo, kad, jei pasikeis laikai (rankraštis rašytas sovietmečiu), ši istorija būtų išleista, šitaip įamžinant Viduklę, ir kiekvienais metais senojoje Viduklės bažnyčioje už jo sielą būtų aukojamos šv. Mišios. Kaip pasakojo monografijos išleidimo ir pristatymo organizatorius Antanas Pocius, pirmiausia buvo nuspręsta rankraštį parodyti istorikams. Šie patarė parengti ir išleisti tikrą, išsamią Viduklės krašto istoriją. Subūrus 60 autorių kolektyvą, buvo surinkti Viduklės krašto kultūros, istorijos, švietimo raidos, etnokultūros, archeologijos, geografijos, architektūros duomenys. Aprašyti šio krašto dvarai, tarp jų garsusis Blinstrubiškių dvaras, mokyklos, vaistinė, spaudos draudimo ir knygnešių laikai, okupacijų metai, laisvės kovos… Nemaža vietos skirta senajai Viduklės bažnyčiai – jos istorijai, architektūrai, istorijai, tapybai ir liaudies dailei, čia dirbusiems kunigams. Skaitant apie šį kraštą, jo žmones, tampa aišku, kad viskas ir visi susiję, kad viskas, net menkiausia žemės pėda, laike ir istorijoje vienodai reikšminga. Net paprasta vaistinė gali būti reikalinga laisvės kovų dalyviams, o kaimo kryžius – pasaulio kultūros paveldo dalis.
„Šiuos metus pradedame labai gražaus rašytinio paminklo Viduklės kraštui krikštynomis”, - pasidžiaugė A.Pocius, bene daugiausia šiltų žodžių skyręs tiems „darbščių rankų ir karštų širdžių žmonėms”, kurių dėka atsirado knyga. Dėl vietos stokos nevardysime visų 60 autorių, norėtume tik paminėti, kad tai – puikūs įvairių sričių specialistai, nepagailėję jėgų ir laiko, idant Viduklės kraštas sušvistų laike ir istorijoje. Kaip teisingai pastebėjo profesorius Antanas Tyla, monografija „Viduklė” reikšminga ne tik vidukliškių kraštui, tai taip pat indėlis į Lietuvos ir į pasaulio kultūrą bei istoriją. Žmogus be istorijos yra tik vienas taškas. O iš tokių kristalų, kaip Žemaitija, Aukštaitija, Dzūkija, Suvalkija, visus sujungianti Lietuva, sudarytas ir pasaulis.
Kalbininkas Vytautas Vitkauskas, monografijai parašęs skyrių „Viduklės šnekta”, priminė susirinkusiems žmonėms, kad visi galėjome kalbėti žemaičių tarme kaip bendrine kalba – buvo lietuvių kalbos istorijoje ir toks momentas. Tik ekonominėms aplinkybėms įsimaišius, viskas pasisuko kitaip. Idant moksleiviai domėtųsi gimtąja kalba, šis garbus žmogus padovanojo Viduklės S.Stanevičiaus vidurinės mokyklos bibliotekai knygų. Tai, beje, buvo ne vienintelė tokia dovana mokyklai, priglaudusiai po savo stogu pristatymo dalyvius. S.Stanevičiaus bendrija ir Viduklės Simono Stanevičiaus vidurinė mokykla pasirašė sutartį, kurios dėka mokykla nemokamai gavo 100 monografijos „Viduklė” egzempliorių kaip vadovėlių, savo ruožtu pasižadėdama įvesti „Krašto istorijos” kursą. Toks dosnus žingsnis iš vienos pusės ir pažadas iš kitos įžiebia viltį, kad augs karta žmonių, pažįstančių savo ištakas ir praeitį. Nes tai svarbu mums visiems.
Tokia ta Viduklė ir vidukliškiai – kaip bitelės, kurias žmonės Dievo padarėliais vadina…

Eugenija VAITKEVIČIŪTĖ