Sadamas Huseinas - budelis,
tapęs didvyriu
Bulgarijos sostinėje Sofijoje
nuo 1988 metų gyvena Irako politinis emigrantas chemijos profesorius
Hamadas Abu Nahidas. Prasidėjus Irako krizei, profesorius ryžosi
papasakoti apie tai, ką jis žino apie Irako diktatorių Sadamą
Huseiną. O žino jis iš tiesų nemažai. Mat H.Abu Nahidas mokėsi
kartu su Sadamu vienoje Bagdado vidurinėje mokykloje. S.Huseino
tėvas anksti mirė, o motina labai greitai vėl ištekėjo, todėl
pagrindiniu Sadamo globėju ir auklėtoju tapo jo dėdė, tos mokyklos
mokytojas. Tai, pasak profesoriaus, buvo žmogus, atvirai propagavęs
fašistines nuotaikas, didelis Hitlerio gerbėjas ir visa tai perdavė
savo giminaičiui. Beje, dauguma S.Huseino artimų giminaičių buvo
komunistai ar jiems prijaučiantieji.
Politinė kova, įsiliepsnojusi Irake po Antrojo pasaulinio karo,
suskaldė daugelį Irako šeimų, tarp jų ir S.Huseino al-Tikriti
(toks buvo jo tikras vardas ir pavardė) šeimą. Kai Sadamui buvo
keturiolika metų, jis nušovė artimą savo giminaitį ir kurį laiką
slapstėsi. Tačiau buvo sučiuptas ir teisiamas, bet gabaus ir įtakingo
advokato pastangomis buvo paleistas. Beje, kai S.Huseinas atsidūrė
valdžioje, tas advokatas buvo sušaudytas vienas iš pirmųjų. Taip
jis atsidėkojo savo geradariui.
Sadamas mokėsi labai blogai ir iš visų mokslų domėjosi tiktai
istorija. Tačiau jis buvo chuliganas ir dauguma mokytojų kaip
ugnies bijojo savo mokinio. Tuo labiau kad po tradiciniais arabų
drabužiais (ilgais, beveik iki žemės plačiais marškiniais) Sadamas
visada nešiojosi ilgą aštrų durklą, kurį galėjo bet kada paleisti
į darbą. Būsimasis diktatorius vidurinės mokyklos taip niekada
ir nebaigė. Sutrukdė revoliucinė kova. Tiesa, atėjęs į valdžią,
S.Huseinas gavo juristo diplomą
Jau 1959-aisiais Sadamas aktyviai dalyvavo pasikėsinime į tuometį
Irako ministrą pirmininką Abdelį Kerimą Kasemą. Beje, monarchija
Irake buvo nuversta 1958 metų liepos mėnesį, o premjeras A.K.Kasemas
buvo gana prokomunistinių pažiūrų veikėjas. Pasikėsinime į premjerą
sąmokslininkai S.Huseinui skyrė pagrindinį vykdytojo vaidmenį.
Pasikėsinimas ir perversmas nepavyko, ir Sadamas spruko į Egiptą.
Kaip teigia profesorius H.Abu Nahidas, Egipte į būsimąjį diktatorių,
kaip aršų antikomunistą, turintį neabejotinas lyderio savybes,
atkreipė dėmesį JAV Centrinės žvalgybos valdybos agentai. Praėjus
maždaug pusantrų metų, Sadamas grįžo į Bagdadą, kur 1963-iaisiais
buvo bene aktyviausias naujojo perversmo dalyvis bei organizatorius.
Aišku, amerikiečių jokiu būdu netenkino prosovietinis premjero
A.K.Kasemo režimas. Tuomet Bagdade knibždėte knibždėjo šimtai
KGB agentų, daugybė patarėjų. 1963-iųjų vasarį perversmą įvykdė
ultranacionalistinė BAAS partija, kuri ir išrinko S.Huseiną vienu
pagrindinių savo lyderių. Tačiau ir šį kartą perversmas iš esmės
žlugo, nes BAAS partija išbuvo valdžioje mažiau nei metus. BAAS,
o kartu ir S.Huseinas vėl pasitraukė į pogrindį. Pagaliau 1968
m. birželio 17 d. Bagdade vėl įvyko valstybinis perversmas, ir
jau po kelių dienų S.Huseinas įsakė sušaudyti penkis generolus,
kurie iš tikrųjų ir įvykdė perversmą.
Po vadinamosios 1968 metų revoliucijos Irake S.Huseinas formaliai
tapo žmogumi Nr. 2 po prezidento al Bakro, kuris, beje, buvo
Sadamo giminaitis. Tačiau palaipsniui visa valdžia perėjo į S.Huseino
rankas, ir 1979-aisiais jis nužudė al Bakrą, o kartu su juo ir
savo brolį bei pusbrolį, kurį visai neseniai pats buvo paskyręs
gynybos ministru. Ir ne tik juos. S.Huseinas nepagailėjo ir savo
partijos draugų. Kukliausiais apskaičiavimais, S.Huseino režimo
metais buvo nužudyta per 200 tūkstančių žmonių. Tarp jų - daug
BAAS partijos vadovų ir aktyvistų.
Jau minėtas profesorius H.Abu Nahidas papasakojo apie vieną jam
artimą irakiečių šeimą. Joje buvo dvylika vaikų, o šeimos galva
nuo seno buvo pažįstamas su diktatoriumi. Netikėtai 1980 metais
pats Sadamas su gausia palyda atvyko pas bičiulį ir atvežė daug
gražių baldų. Bet jau kitą dieną ta šeima, įskaitant ir mažamečius
vaikus, buvo areštuota. Nuo to laiko nė vieno tos šeimos nario
niekas nematė. Pasirodo, diktatoriaus dovanotuose balduose buvo
įmontuotos pasiklausymo blakės. Diktatoriui išvykus, kone visi
suaugę šeimos nariai ėmė piktintis tokiomis dovanomis ir šaipėsi,
jog S.Huseinas, nuskurdinęs ir nualinęs visą šalį, mėgina vaizduoti
geradarį. To ir pakako, kad keturiolikos asmenų šeima būtų sunaikinta.
Tokių žmonių ir šeimų, paslaptingai dingusių amžiams, buvo daugybė.
Nuo pat atėjimo į valdžią pradžios S.Huseinas ėmė aktyviai ginkluotis.
Jo pagrindinė svajonė - įsigyti branduolinį, blogiausiu atveju
- cheminį ginklą. Netoli Bagdado 1970-1972 metais buvo pastatyti
du branduoliniai centrai. Vienas padedant Sovietų Sąjungai, kitą
pastatė Prancūzija. (Štai kodėl Maskva ir Paryžius tapo sąjungininkais
ir faktiškais Irako diktatoriaus gynėjais.) Be to, SSRS ėmė didžiuliais
kiekiais tiekti tankus, lėktuvus, raketas, laivus, jau nekalbant
apie lengvuosius ginklus. O pirmieji bandymai sukurti cheminį
ginklą irgi prasidėjo 1972-1973 metais. Irako diktatoriui padėjo
25 chemijos koncernai. Daugiausia (17) - Vokietijos koncernai.
Profesorius H.Abu Nahidas neigia kaltinimus S.Huseinui, jog tas
palaiko ryšius su O. bin Ladenu. Pasak profesoriaus, nėra didesnių
priešų kaip S.Huseinas ir O. bin Ladenas. Nes S.Huseinas per visus
savo valdymo metus be gailesčio persekiojo vietinius musulmonų
lyderius - tiek šiitus, tiek sunitus. Todėl, anot H.Abu Nahido,
nė viena islamiška valstybė nesutiks priimti Sadamo. Per daug
didelių rūpesčių tai sukeltų. Kaip mano H.Abu Nahidas, vargu ar
pats diktatorius sutiktų emigruoti. Todėl profesorius prognozuoja,
jog, nepavykus fiziškai sunaikinti S.Huseino, jis su savo artimaisiais
bendražygiais, bent jau kuriam laikui, gali pasislėpti daugelį
kilometrų besitęsiančiuose savotiškų katakombų urvuose vadinamojo
Šventojo Kerbelo miesto apylinkėse. Beje, musulmonų teologai,
skirtingai nuo eilinių musulmonų, atvirai tyčiojasi iš S.Huseino,
kuris skelbiasi esąs susijęs giminystės ryšiais su pranašo Mahometo
dukterimi Fatima
Neseniai amerikiečių žurnalas Parade, remdamasis tarptautinių
organizacijų Freedom House, Amnesty International ir Human Rights
Watch sudarytu sąrašu, paskelbė didžiausių ir kruviniausių dabartinių
pasaulio diktatorių sąrašą. Pirmasis šiame sąraše - Šiaurės Korėjos
didysis vadas Kim Čen Iras. Antrąją ir trečiąją vietas dalijasi
Saudo Arabijos karalius (dabar sunkiai sergantis) Fahdas ir sosto
paveldėtojas princas Abdala. Ketvirtoje - S.Huseinas. Nuo jo nedaug
atsilieka Mjanmos (Birmos) diktatorius Tan Šve. Šeštoje vietoje
- ekvatorinės Gvinėjos lyderis Teodoras Obiangas Ngema. Septintasis,
irgi save kildinantis iš pranašo Mahometo, - Turkmėnijos vienvaldis
prezidentas Saparmuratas Nijazovas. Aštuntas - Libijos valdovas
pulkininkas Muamaras Kadafis. Devintas - vieno paskutiniųjų komunistinių
bastionų - Kubos vienvaldis šeimininkas Fidelis Kastro.
Petras KATINAS
© 2003 "XXI amžius"