Karo įvykiai Irake
Priešingai nei prognozuota, karinė
operacija Irake aiškiai užsitęsė. Tą rodo ne tik atkaklūs mūšiai,
vykstantys už 100 kilometrų nuo Bagdado, bet ir JAV prezidento
Džordžo Bušo kreipimasis į Senatą ir Kongresą, reikalaujant skubiai
skirti papildomai karui Irake ir jo pokariniam atstatymui dar
75 milijardus dolerių.
Stebėtojai ir ekspertai atkreipia dėmesį į paaštrėjusius Vašingtono
ir Maskvos santykius. Prezidentas Dž.Bušas telefonu kalbėjosi
su Rusijos prezidentu V.Putinu ir atkreipė jo dėmesį į Rusijos
kompanijų tiekiamą ginkluotę Irako režimui. JAV prezidentas netgi
nurodė V.Putinui tų kompanijų adresus, vadovų pavardes bei kitus
duomenis. JAV žvalgyba turi duomenų, kad Rusijos firmos pateikė
Irakui ypač tikslių įrengimų, galinčių blokuoti iš žvalgybinių
palydovų perduodamą informaciją, kuri yra labai svarbi apšaudant
raketomis ir bombarduojant tikslius konkrečius objektus. V.Putinas
paneigė tuos kaltinimus, bet pažadėjo pasidomėti tais reikalais.
Tuo tarpu vienos rusų kompanijos, apkaltintos ginkluotės tiekimu
Irakui, vadovas V.Antonovas pripažino, kad jo firma bendradarbiauja
su Irako režimu, bet teigė, jog ginkluotė į Iraką pateko per trečiąsias
šalis. Tarp tų šalių V.Antonovas paminėjo Ukrainą ir Siriją. Paaiškėjus
tokiems faktams, didieji Amerikos laikraščiai jau prabilo apie
naująjį šaltąjį karą tarp JAV ir Rusijos.
Paskutiniaisiais pranešimais, oro antskrydžio Bagdade metu raketa
pataikė į Irako informacijos ministerijos ir televizijos pastatus.
Rinktiniai JAV daliniai jau užėmė pozicijas rengiantis Bagdado
šturmui. O iš Anglijos pakilo nauja bombonešių B-52 grupė. Manoma,
kad jie ketina bombarduoti Bagdadą dar iki šiol nenaudotomis labai
galingomis bombomis.
Labai neaiški padėtis Irako šiauriniuose kurdų gyvenamuosiuose
rajonuose. JAV kariškiai ir vietiniai kurdai labai sunerimę dėl
galimo Turkijos armijos įsiveržimo į Šiaurės Iraką. Tokiu atveju
gali kilti kurdų ir Turkijos kariuomenės susirėmimai. Aukštas
Turkijos pareigūnas neatmetė įsiveržimo galimybės, pareiškęs,
jog svarbiausia yra ne JAV ir Didžiosios Britanijos, o Turkijos
interesai. Šiaurės Irako Kurdistano patriotinio judėjimo lyderiai
pareiškė, jog, atėjus tinkamam momentui, kurdai atidarys šiaurinį
frontą prieš Bagdadą.
JAV trečiadienį pirmą kartą panaudojo vadinamąją elektromagnetinę
bombą, kad nutrauktų Irako televizijos darbą. Ši bomba galingu
elektromagnetiniu impulsu išveda iš rikiuotės ryšio linijas, kompiuterius
ir kitą elektroninę įrangą. Pastarosiomis dienomis televizijos
tarnyba buvo svarbi Bagdado režimo informacinio karo priemonė.
Jos laidose buvo rodomi žuvę ir į nelaisvę paimti JAV kariškiai,
pašauti tankai, numušti sraigtasparniai.
Prasidėjus karui Irake, labai padaugėjo kibernetinių įsibrovėlių
išpuolių prieš vyriausybės, kariuomenės ir korporacijų tinklapius.
Kaip pažymima JAV valstybės departamento ataskaitoje, nuo praėjusio
penktadienio kasdien į tinklapius įsibraunama maždaug 2,5 tūkstančio
kartų. Dažniausiai braunamasi į JAV kariuomenės tinklapius. Be
to, statistiniai duomenys rodo, jog įsilaužimus vykdo ne organizuotos
grupės, o pavieniai įsilaužėliai. Ataskaitoje pažymima, jog išpuolius
vykdo kibernetiniai įsilaužėliai iš Indonezijos, Malaizijos, Maroko,
Pakistano, Egipto, Saudo Arabijos, Turkijos, Prancūzijos, Brazilijos,
Meksikos ir daugelio Rytų Europos valstybių.
Trečiadienį JAV prezidentas Dž. Bušas pareiškė, kad JAV ginkluotųjų
pajėgų veiksmai Irake lenkia grafikus, tačiau karas "toli
gražu dar nesibaigė". "Mes negalime nuspėti šio karo
trukmės, tačiau esame pasiruošę mūsų laukiantiems mūšiams",
- sakė Dž.Bušas kareiviams Makdilio oro pajėgų bazėje Floridos
valstijoje pirmoje savo kalboje nuo karo pradžios. JAV prezidentas
kalboje pareiškė, kad amerikiečių kariškiai kovoja su "pačiais
desperatiškiausiais pasmerkto režimo elementais".
Tuo tarpu popiežius Jonas Paulius II trečiadienį vėl meldė taikos
Irake ir sakė, kad jo širdį spaudžia naujienos apie mūšius. Kalbėdamas
tūkstančiams maldininkų ir turistų, susirinkusių Šv. Petro aikštėje,
jis prašė viso pasaulio katalikų melstis už taiką.
______________
Irako agentai rengėsi pulti Prahoje būstinę turinčią, JAV kongreso
finansuojamą radijo stotį "Laisvoji Europa", kad būtų
nutrauktos Irakui arabų kalba transliuojamos laidos. Apie tai
pranešė čekų žvalgybos pareigūnas, sakęs, kad Irako žvalgybos
agentams buvo nurodyta ieškoti būdų, kaip nutraukti jau daug metų
transliuojamas laidas. Interviu šio radijo čekų padaliniui, jis
sakė, kad pavyko sužinoti kelias Irako agentų rengiamos akcijos
versijas. Čekijos policija ir kariškiai pasirūpino, kad būtų sustiprinta
radijo stoties biurų apsauga. Šie biurai yra pastate, stovinčiame
istoriniame Prahos centre - prie Vaclovo aikštės, Vinohradska
gatvės kampe. Čekų pareigūnai teigė, kad į Prahą buvo atvykęs
rugsėjo 11-osios teroro aktų Jungtinėse Valstijose vadovas Mohamedas
Ata, kuris susitiko su aukštu Irako žvalgybos pareigūnu.
XXI, Reuters-ELTA
© 2003 "XXI amžius"