Ką laimėjome ir ką galime
pralaimėti
Sunkiai iškentėtas referendumas
pavyko. Ties procentų šimtosiomis pasvyravus, 50 procentų riba
pagaliau pasiekta ir viršyta, tad veriasi kelias Lietuvai į Europą.
Buvo pavojus, kad nepasiseks. Buvo prasta agitacija. Net dingojosi,
kad apsimetinėjama už ES agituojančiaisiais, o veikiama kitaip.
Atrodė, kad ten nenori patekti valdininkai ir turtuoliai, nes
jiems ir taip yra gerai, ir negalės jau geriau būti. Todėl jie
vangiai agitavo. Tik paskutinės dienos vakare ir šeštadienio rytą
sukilo valdžios trijulė, net graudžiai į referendumą kviesdama,
ypač prezidentas R.Paksas. Graudumas nuoširdus, o gal tik savęs
gailėjimas, kad vis reikia ir reikia žmonėms kalbėti ir Vakarams
rodytis, kad agituoja.
Dabar telieka tik spėlioti, ar ta prastoji agitacija iš tikrųjų
buvo gera, ar žmonės pasirodė už ją geresni ir į referendumą atėjo.
Neabejotinai ten daugiau buvo dešiniųjų rinkėjų. Buvo ir netradicinių
rinkėjų, ypač jaunimo, kurie ėjo balsuoti, vieni kitus pasiragindami
geras didėjantis aktyvumas. O dešinieji, kaip jau įprasta, vėl
iškovoja pergalę ne sau, nes bus kam ja pasinaudoti. Kiek pergalės
vaisių teks iš tikrųjų Lietuvai, o ne rankas išskėtusiems grobuonims,
tai jau tolesnis darbas ir kova, ir vėl dešiniesiems užduotis.
Žmonės gaus, ko iš ES tikėjosi, jie neapsiriko: kas daugiau, o
kas ir mažiau. Gyvenimas gerės ir darysis šiek tiek turtingesnis,
šiek tiek garbingesnis kas ką labiau vertina, tą ir paims iš
gyvenimo, nes bus, iš ko imti.
Sunkios prasidės politikams dienos, nes bus, ko gero, arši kova
už vietas Briuselyje, o gal gražiuoju dalysis. Arši būdavo ir
už vietas Lietuvoje, bet Briuselis gali atrodyti dar patrauklesnis.
Reikės visuomenei kuo mažiausiai klysti ir nesiųsti į Briuselį
savanaudžių ir neišmanėlių, tad ir jai teks būti be miego, rūpintis
įtemptai, kas ją valdys, kaip valdys ir kaip jai Sąjungoje atstovaus.
Ir net stengiantis kitaip, nepavyks anokių išvengti, nes nesavanaudžių
ir protingų ji dar neišugdė vėl darbas. Reikės dirbti, nes kitaip
padėtis labai pamažu taisysis.
Laimėjusi referendumą į ES, Lietuva apsigynė nuo iki šiol jai
grėsusio išnykimo, kuris vyko. Vyksmas iš skurdžios šalies išvažiuoja
jaunimas, išvykęs nutautėja, Lietuva savaime tuštėja ir kas nors
ją kolonizuoja. Iš ES narės Lietuvos skurdui pasitraukus, ji bus
ir saviems patrauklesnė, ir atsiras galimybė jai nesunykti. Tačiau
tik galimybė, o ne būtinybė. Jeigu nebus galimybe pasinaudota,
tai išnykimas taip pat grės, kaip ir dabartinėje apverktinoje
būsenoje.
Vidinis tvirtumas bus būtinai reikalingas. Padorumas ir toliau
bus labai svarbus ginklas ir laimės jo neišsižadėjusieji. Žiūrime
į kitas valstybes, matome ir staigaus praturtėjimo pavojus. Vis
gėrimės Airija, kad turtinga, ir kartu girdime, kad joje mažėja
pamaldumas, nyksta dvasiniai pašaukimai. Ispanija, kurioje šiomis
dienomis Popiežius lankėsi, ir apie ją panašiai išgirdome: gimstamumo
krizė, pašaukimų krizė, o katalikų tik 20 procentų sekmadieniais
į bažnyčią ateina.
Reikia stebėti ir pasvarstyti, ar pats savaime praturtėjimas tuos
neigiamus pokyčius įneša, ar kažkas kiek nors slapčiau sąmoningai
įbrukama kartu su galimybe turtėti.
Viską pastebėti, būti budriems ir imti tik geras galimybes toks
bus nesibaigiantis darbas mums, ES šeimos dalyviams.
Gražina TRIMAKAITĖ
© 2003 "XXI amžius"