Atnaujintas 2003 m. gegužės 14 d.
Nr.37
(1141)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Lietuva
Krikščionybė ir pasaulis
Susitikimai
Darbai
Žvilgsnis
Literatūra
Likimai
Atmintis
Aktualijos
Nuomonės
Pasaulis
Istorijos vingiai


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Tarnaujanti kilniausiam tikslui
Apie tremtinę, aktorę, lietuvių kalbos puoselėtoją Aldoną Vederaitę

Aldona Vederaitė

Labai dažnai materialiniai rūpesčiai ir profesiniai interesai užgožia mus supantį pasaulį ir jo grožį, kurio dar taip gausu mūsų kelyje. Netikėtas impulsas - veiksmas ar žodis, perskaityta knyga ar pamatytas spektaklis mus tarsi pabudina iš miego, nutraukia grandines, kuriomis mus buvo surakinęs kasdienis gyvenimas, ir mes nustebę šalia savęs pamatome žmogų, spinduliuojantį tauriu sielos grožiu, lietuves, išskiriančias iš kitų pasaulio tautų moterų.
Savo ilgo gyvenimo kelyje teko sutikti nemažai žmonių - gerų ir piktų, išmintingų ir kvailų, kūrybingų ir pasyviai plaukiančių pasroviui, kovotojų ir indiferentų. Vieni jų įrašė savo vardą amžinai atmintyje ir širdyje… Miela juos prisiminti. Kitų beliko tik blankūs šešėliai, jie praslinko ir nuėjo į nebūtį, nepalikę jokių jausmų. Aldona Vederaitė įsiminė gyvenimo džiaugsmu, sugebėjimu stebėtis ir žavėtis, stebinti ir žavėti savo kūrybingumu ir išmone, šviesti ir šildyti.


Literatūros premija – vilnietei prozininkei

Premiją rašytojai Vandai Juknaitei įteikia Panevėžio rajono vicemeras Vytautas Rapolas Gritėnas. Centre – G. Petkevičaitės- Bitės fondo pirmininkas prozininkas Edvardas Vaičius

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena sutapo su Panevėžio krašte gyvenusios ir kūrusios rašytojos Gabrielės Petkevičaitės–Bitės literatūros premijos įteikimu. Renginį organizavo G. Petkevičaitės–Bitės fondas, Panevėžio rajono savivaldybė bei Panevėžio rajono savivaldybės viešoji biblioteka. Šios premijos mecenatė - Panevėžio rajono savivaldybė.
1981 metais Smilgių vidurinėje mokykloje buvo minimos G. Petkevičaitės–Bitės gimimo 120–osios metinės. Renginyje dalyvavo rašytojai Bitė Vilimaitė, Juozas Aputis, Juozas Jasaitis, šviesios atminties kūrėjai - jau Amžinybėn išėję Albertas Zalatorius ir Vaidotas Daunys. Tuo metu kilo mintis įsteigti G.Petkevičaitės–Bitės premiją. Subręsti jai reikėjo dvejų metų. Pirmąją Panevėžio krašto šviesuolės vardu pavadintą premiją prieš dvidešimt metų gavo Valentinas Zaikauskas už knygą “Iš miesto A į miestą B“. Ją finansavo Smilgių kolūkis.


Saulė šviečia visiems

„Saulės“ gimnazijos jubiliejinėje parodoje

„Sol lucet omnibus“ (Saulė šviečia visiems) – toks yra „Saulės“ gimnazijos, balandžio 25-26 dienomis šventusios savo 80-ąjį jubiliejų, filosofinis credo. Šiuo credo „Saulės“ gimnazija jau daugiau kaip pusė šimto metų pasitinka ir išlydi mokinius, mokytojus, o šį kartą ir gausiai į jubiliejinius renginius susirinkusius svečius: buvusius gimnazijos mokinius ir mokytojus, Kauno savivaldybės atstovus, dvasininkus ir kitus žmones, atėjusius paminėti garbingos datos. Vykstant jubiliejiniams renginiams, buvusių mokinių ir mokytojų susitikimams, iškilmingam minėjimui-koncertui bei sporto varžyboms, buvo prisiminti ir mirusieji bendruomenės nariai. Jiems Prisikėlimo bažnyčioje buvo skirtos šv.Mišios, lankomi kapai. „Saulės“ gimnazija, į pasaulį išleidusi ir subrandinusi ne vieną kartą, turi gražią tradiciją – kiekviena abiturientų laida savotiškai įsiamžina „saulių kalnelyje“, palikdama po suvenyrinę saulę.


Koks bus Vytauto Didžiojo karo muziejaus likimas?

Vytauto Didžiojo karo muziejaus Prezidentūros sektoriaus vedėja Audronė Veilentienė ir Adolfo Klimo laisvojo žodžio forumo atstovas Gintas Žemaitaitis

Pastaruoju metu Vytauto Didžiojo karo muziejaus darbuotojai jaučiasi sunerimę ir beprarandą stabilią padėtį. Pretekstą tam davė Kultūros ministerijos raginimas Karo muziejų perduoti Krašto apsaugos ministerijai, o pastaroji linkusi perimti tik pagrindinį muziejaus pastatą be jo padalinių. Siekiant atkreipti žiniasklaidos, Kauno valdžios ir visuomenės dėmesį į susidariusią padėtį, balandžio 29 dieną VšĮ Adolfo Klimo laisvojo žodžio forumas miesto visuomenę pakvietė į atvirą diskusiją tema „Vytauto Didžiojo karo muziejaus vaidmuo Kaune ir Lietuvoje“. Pagrindinį pranešimą forume skaitė Audronė Veilentienė – Vytauto Didžiojo karo muziejaus Prezidentūros sektoriaus vedėja.

„Labai malonu, kad kauniečiai neabejingi Vytauto Didžiojo karo muziejui. Aš manau, kad Kauno visuomenė ir valdžia turi teisę žinoti, kaip pasikeis šio muziejaus statusas. Kultūros ministerija rengiasi mūsų muziejų perduoti Krašto apsaugos ministerijai. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad tai labai geras sprendimas, nes Vytauto Didžiojo karo muziejus prieškariu taip pat priklausė Krašto apsaugos ministerijai. Bet mus jaudina tai, kad krašto apsaugos viceministras J.Gečas pareiškė, jog jiems nereikalingi visi muziejaus padaliniai: Kauno pilis, Sporto muziejus, neseniai restauruota istorinė Prezidentūra ir pogrindinė „ab“ spaustuvė, esanti Kauno rajone “, – teigė A.Veilentienė.


Lietuvių pėdsakais Amerikoje:
9. Įženk geras, išeik geresnis

Šv. Andriejaus bažnyčia Filadelfijoje

Kai Lietuvos Vyčių metinio suvažiavimo proga „Draugas“ išspausdino straipsnį iš serijos „Lietuvių pėdsakais Amerikoje“ apie šios senųjų lietuvių imigrantų organizacijos dvasios vadą kun. Juozą Anderlonį, iš Filadelfijos atėjo raginimai: „Mes turim ir kitą šventą kunigą – Petrą Burkauską“. Iš tiesų buvęs brolis paulietis Timotiejus, apie kurį viename iš reportažų jau šiek tiek pasakojome, yra neeilinis žmogus. Viskas, ką jis darė ir daro, kyla iš jo asketiškos vienuolio prigimties, nors vienuolio luomo jis su širdgėla turėjo atsisakyti. Nuo to gal ir reikia pradėti pasakojimą apie dviejų lietuviškų parapijų Filadelfijoje – Šv. Andriejaus ir Šv. Kazimiero – kleboną.