Kur yra kita tokia valstybė?

Nežinau, ar yra pasaulyje kur tokia valstybė, iš kurios šaipytųsi, žemintų, niekintų jos pačios piliečiai, pajuoktų savo pačių išsirinktą valdžią, o už tai šaipūnams - žiniasklaidai - dar mokėtų pinigus ir gal nemenkus, kaip kad daroma Lietuvoje. Girdi, labai blogai nepriklausomoje demokratinėje Lietuvoje, todėl kelia paniką, anarchiją, žadina sovietizmo nostalgiją, iš kurio taip nesišaipė, o tik gyrė, nors buvo dėl ko šaipytis, bet sovietinė „demokratija“, „laisvė“ to neleido, todėl anie bijojo ir buvo gerai. Dabar nebijo, todėl šaiposi, nors yra už ką pagirti, kelia sumaištį, jaukia žmonių protus, moko nekęsti dabartinės tikrai demokratiškos ir laisvos Lietuvos. Sovietmečiu žiniasklaida drąsino, kėlė viltį gyventi komunizme, teikė tik geras žinias. Dabar žiniasklaida kelia nerimą, propaguoja nusikaltimus, žiaurumą, hedonizmą, seksą ir, atrodo, visu tuo nori „mūsų Lietuvėlę“ grąžinti „idealion praeitin“…
Vyksta šventiniai minėjimai, koncertai. Ar daug juose patriotizmo? Ar nepriklausoma Lietuva verta tik tokių „šventinių“ koncertų? Negi nėra geresnių meno kolektyvų, poetų, aktorių, dainininkų, muzikantų, režisierių, kurie per koncertus nediegtų „iš meilės“ „mūsų Lietuvėlei“ menkumo įvaizdį, o didintų pasididžiavimą mūsų Lietuva, pagarbą jai, patriotizmą? Manau, yra, tik organizatoriai jų nekviečia, nenori. Būna „šventinių“ koncertų, jaukiančių sąmonę, žadinančių žemus jausmus, bet nežadinančių meilės Lietuvai. Negalima įkyriai laukti patriotizmo (taip daryta sovietmečiu), bet, pasitelkus meną, gražius, herojiškus prisiminimus, lietuvių liaudies dainas, tai galima padaryti. Būna ir neblogų koncertų, kalbėtojų, bet šventiniuose turėtų būti daugiau patriotizmo. Dažnai tokie koncertai baigiami sovietinių laikų kino vaizdeliais, anų laikų sukurtomis dainomis. Tai sovietmečio nostalgija ir neapykanta dabartinei Lietuvai, jos darbams, siekiams. Ir taip deguto šaukštas sugadina medaus statinę…
Ir dar. Vakaruose, kaip ir visur, yra gerų ir blogų dalykų, bet kažkodėl iš jų imame tai, kas bloga, ir šaukiame: „Štai kokie Vakarai!“ Prisimenu, seneliai sakė: „Neduok, Dieve, kad iš raisto greitai būtų pieva, o iš ubago - ponas“. Vadinasi, prie visko reikia priaugti. Tas pats ir dėl demokratijos - ir prie jos reikia priaugti. Mes dar nepriaugome, todėl vyrauja anarchija. Neimkime iš Vakarų blogumo, o tik tai, kas gera, gražu, kilnu, demokratiška, - ir viskas bus gerai: mes būsime geresni, o gyvenimas gerės, gražės…
Yra Lietuvoje veiklių žmonių, turinčių gerų idėjų, bet jiems neleidžiama pasireikšti, nes jie neturi užtarėjų, pareigų, neleidžiama jiems realizuoti savęs, kad nepropaguotų patriotizmo, vilties geriau ir gražiau gyventi, būti doriems, nes tokie žmonės „mūsų Lietuvėlės“ „patriotams“ kenktų, neliktų vietos jiems pasireikšti. Pagaliau nesvarbu, kaip būtų, tik nešmeižkime šiandien Lietuvos, nekenkime jai, o padėkime, nesityčiokime, kaip daro „Dviračio televizija“, nes kokie mes, tokia ir mūsų tėvynė. Žinokime, kad negeras tas paukštis, kuris savo lizdą teršia. Tad neterškime Lietuvos, būkime geri paukščiai ir savo valstybės geri piliečiai. Nuo to visiems bus geriau, linksmiau, saugiau…

Vincas STEPONAVIČIUS
Krekenava,
Panevėžio rajonas

© 2003 "XXI amžius"