Žingsnis SSRS atkūrimo link?

„Didysis integracijos ketvertas“ – V.Putinas. A.Lukašenka, L.Kučma ir N.Nazarbajevas

Minint sovietinės armijos dieną, Maskvoje netikėtai pasirodė ir kartu su Rusijos prezidentu V.Putinu vainikus prie nežinomo kareivio kapo padėjo Ukrainos, Baltarusijos ir Kazachstano prezidentai L.Kučma, A.Lukašenka ir N.Nazarbajevas. Daugeliui buvo labai netikėtas keturių NVS šalių prezidentų bendras pareiškimas apie būtinybę stiprinti ir spartinti „integracinius procesus“. Paskelbtas ir galutinis tikslas: regioninės integracijos organizacijos įkūrimas.
Šis keturių NVS šalių vadovų susitikimas ir bendras pareiškimas buvo netikėtas netgi labai gerai informuotiems politologams ir politikos apžvalgininkams. Pranešama, kad susitikimas buvo rengtas labai paslaptingai, anot vieno rusų žurnalisto, beveik „konspiracinėmis sąlygomis“. Apie jį nežinojo net Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjungos prezidiumas ir jo vadovas Arkadijus Volskis, iš anksto visada žinantis, kas dedasi Kremliaus virtuvėje. Apie rengiamą susitikimą V.Putinas nieko nesakė ir prieš tai vykusiame jo susitikime su didžiaisiais Rusijos oligarchais. Tad apie ką susitarė keturi prezidentai?
1. Apie vieningos ekonominės erdvės sukūrimą Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos ir Kazachstano teritorijose. Jau rugsėjo mėnesį turėtų būti pasirašytas atitinkamas susitarimas.
2. Apie sukūrimą „Aukščiausiojo lygio grupės“, kurioje dalyvaus keturių šalių vicepremjerai. Šios grupės būstine paskelbtas Kijevas. Grupei vadovaus Kazachstano atstovas. (Tuo norima pabrėžti, kad Maskva nesiekia dominuojančio vaidmens „ekonominėje integracijoje“.)
3. Apie viršnacionalinio organo – „Nepriklausomos tarpnacionalinės komisijos prekybai ir tarifams“ sukūrimą.
Aukštų Kremliaus pareigūnų komentaruose ypač pabrėžiama, kad Rusija visiškai nepretenduoja į „ketverto sąjungos“ vadovų vaidmenį, neturi jokių imperinių kėslų. Esą Baltarusija, Ukraina ir Kazachstanas jau nustojo bijoti Rusijos ir praregėjo, pamačiusios joje potencialų gynėją nuo naujai iškilusių pavojų.: terorizmo, narkotikų plitimo grėsmėse ir pan. Be to, anot vieno V.Putino patarėjo, Ukrainos, Baltarusijos ir Kazachstano prezidentai pagaliau suvokė vis didėjantį vaidmenį Rusijos, kaip rimto tarpininko tarp Rytų ir Vakarų bei tarp Amerikos ir Europos.
Teigiama, kad Kazachstanas vis labiau baiminasi „kinų faktoriaus“ grėsmės. Kol kas Kinija „taikiai įsisavina“ Rusijos Tolimųjų Rytų regionus, bet ne mažiau domisi ir Kazachstanu. Apie tai ne kartą užsiminė Kazachstano prezidentas N.Nazarbajevas. Pagaliau, bent jau taip teigia Rusijos prezidentui artimi asmenys, ne tik Baltarusija, Ukraina ir Kazachstanas, bet ir visos kitos buvusios SSRS „respublikos“ prarado visas iliuzijas dėl Europos ir Amerikos paramos bei draugystės. Aišku, Baltarusijos ir Ukrainos prezidentai A.Lukašenka ir L.Kučma faktiškai atsidūrė tarptautinėje izoliacijoje. Vakarai vis dažniau reiškia pretenzijas dėl autoritarinio bei nedemokratiško valdymo ir Kazachstano prezidentui N.Nazarbajevui, kuris darosi vis labiau panašus į garsųjį Turkmėnijos diktatorių „Turkmėnbaši“.
Ką gi, Kremliaus užmojai dideli ir faktiškai nesikeičiantys. Ypač atėjus valdžion prezidentui V.Putinui, imperijos atkūrimo ta ar kita forma idėja dar labiau sustiprėjo. Tačiau tam, kad „vieninga ekonominė erdvė“ imtų veikti, pirmiausia reikia sutvarkyti besijungiančių šalių ekonominius įstatymus. O tai bus labai nelengvas uždavinys, nes Ukrainoje ir Kazachstane, netgi Baltarusijoje, yra labai įtakingų politinių jėgų, kurios apie pasidavimą Maskvos globai nenori net kalbėti. Tai visų pirma vidaus reikalų ministerijų, muitinių vadovai bei iš jų „rinkliavų“ besimaitinantys aukščiausios valdžios pareigūnai. Rusijos ir kitų NVS šalių spaudoje daug pranešimų apie netvarką ir kyšininkavimą muitinėse. O ką jau kalbėti apie milicininkų siautėjimą visų keturių šalių keliuose. Visiška anarchija klesti muitų, tarifų, prekybos politikoje. Bent jau kol kas apie jokį bendradarbiavimą šiose srityse nėra ir kalbos. O suderinti tokius dalykus bus labai nelengva. Kitas reikalas, kaip į tai pažiūrės pirmiausia Ukrainos ir Kazachstano parlamentarai. Juk, įkūrus „bendrą ekonominę erdvę“, norom nenorom teks prarasti nemažą dalį suvereniteto. Aišku, Rusijos naudai. Todėl V.Putinui pasitikėti vien Kijevo, Minsko, Astanos valdovų galiomis ir autoritetu nevertėtų. Tuo labiau kad tie autoritetai labai jau nekokie.
Be to, vertėtų atkreipti dėmesį į vieno Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjungos vadovų žodžius: „Ar Kremliuje paskelbtos integracijos formulės bus gyvybingos, parodys Kijevo, Minsko ir Astanos požiūris į Rusijos verslininkų sluoksnius. Mūsų stambiuosius verslo atstovus pirmiausia domina jų dalyvavimas Ukrainos, Baltarusijos ir Kazachstano privatizacijos procesuose. Ypač stambiausių mašinų gamybos įmonių privatizavime, visų pirma Ukrainoje ir Baltarusijoje. Jeigu Rusijos verslininkai ten nebus įleisti, tai jokios vieningos ekonominės erdvės paprasčiausiai nebus“.

Petras KATINAS

© 2003 "XXI amžius"