Saulė šviečia visiems
|
Saulės gimnazijos jubiliejinėje
parodoje |
|
Taip dabar atrodo 80 metų švenčianti Saulės
gimnazija
Ričardo ŠAKNIO nuotraukos
|
Sol lucet omnibus (Saulė
šviečia visiems) toks yra Saulės gimnazijos, balandžio 25-26
dienomis šventusios savo 80-ąjį jubiliejų, filosofinis credo.
Šiuo credo Saulės gimnazija jau daugiau kaip pusė šimto metų
pasitinka ir išlydi mokinius, mokytojus, o šį kartą ir gausiai
į jubiliejinius renginius susirinkusius svečius: buvusius gimnazijos
mokinius ir mokytojus, Kauno savivaldybės atstovus, dvasininkus
ir kitus žmones, atėjusius paminėti garbingos datos. Vykstant
jubiliejiniams renginiams, buvusių mokinių ir mokytojų susitikimams,
iškilmingam minėjimui-koncertui bei sporto varžyboms, buvo prisiminti
ir mirusieji bendruomenės nariai. Jiems Prisikėlimo bažnyčioje
buvo skirtos šv.Mišios, lankomi kapai. Saulės gimnazija, į pasaulį
išleidusi ir subrandinusi ne vieną kartą, turi gražią tradiciją
kiekviena abiturientų laida savotiškai įsiamžina saulių kalnelyje,
palikdama po suvenyrinę saulę.
Gimnazijos mokytojo E.Žmuidos teigimu, Saulės vardas gimnazijai
buvo duotas neatsitiktinai. XIX amžiuje formuojantis nacionaliniam
sąmoningumui, lietuvių kultūroje šviesos simbolis turėjo tautinio
atgimimo prasmę. Juk neatsitiktinai Maironio poezijoje saulė yra
vienas ryškiausių jo įvaizdžių, o pirmasis laikraštis buvo pavadintas
Aušros tekančios saulės vardu. Pratęsiant šią simbolinę prasmę,
kuri atitinka ir švietimo sąvoką, po nepriklausomybės atgavimo
Saulės vardu buvo pavadinti ir naujai pastatyti rūmai, o vėliau
ir Mergaičių gimnazija.
Kiekviena iškilesnė data yra susijusi su istorijos paminėjimu,
o Saulės gimnazija, menanti senus istorinius laikus, tikrai
turi ką prisiminti. Šia intencija Saulės gimnazijos mokytojų
ir mokinių dėka buvo surengta jubiliejinė paroda Gimnazijos istorija
byloja bei išleistas specialus kompaktinis diskas su vaizdine
medžiaga.
Saulės gimnazijos istorija
Parodą pristatęs gimnazijos mokytojas
istorikas V.Jeruševičius pasakojo, kad gimnazijos istorija siekia
caro Nikolajaus II laikus. 1905 metais carui išleidus manifestą,
kuriuo žmonėms buvo dovanota teisė laisvai kurti įvairias partijas,
draugijas, netrukus po to, 1906 metais, grupė kunigų, su Karmelitų
bažnyčios klebonu K.Olšauskiu, įkūrė katalikišką švietimo draugiją,
kurios pagrindinis tikslas rūpintis mokytojų kursais ir pradžios
mokyklų steigimu. Ši draugija iš karto išsiskyrė iš kitų bendrijų
ir per septynerius metus visoje Lietuvoje įkūrė per 60 pradžios
mokyklų bei kursų suaugusiesiems. Pats svarbiausias draugijos
darbas - Saulės rūmų statyba Kaune. 1912-ųjų gegužę padėjus
pirmąją plytą, 1913-ųjų rudenį rūmai jau buvo baigti statyti.
Lietuvoje tai buvo pirmieji rūmai, pastatyti už visuomenės lėšas.
Netrukus rūmuose įsikūrė penkios švietimo įstaigos: mokytojų kursai,
vėliau pavadinti Saulės mokytojų seminarija, Mergaičių progimnazija,
Saulės pradžios mokykla, Šv.Kazimiero seserų kongregacijos pradžios
mokykla bei darželis. V.Jeruševičiaus teigimu, Mokytojų kursuose
dėstė garsios to meto asmenybės, tokios kaip kompozitoriai J.Karosas,
J.Naujalis, kurio lėšomis 1919 metais Saulės rūmuose buvo atidaryta
pirmoji Lietuvos muzikos mokykla, kompozitorius J.Tallat-Kelpša,
S.Kymantaitė-Čiurlionienė ir kiti garbūs žmonės, o kursus baigė
tokios asmenybės, kaip žurnalistas, keliautojas ir mokytojas M.Šalčius,
dailininkas K.Šimonis, operos solistė Palavinskienė-Grigaitienė
bei kt.
Kadangi Saulės švietimo draugija buvo katalikiškos pakraipos,
jai talkinti ji pasikvietė Šv.Kazimiero seserų kongregacijos vienuoles.
Joms padedant, 1923-iaisiais Saulės rūmuose buvo įkurta pirmoji
Lietuvoje Mergaičių progimnazija, kuriai 1926 metais suteiktas
Saulės mergaičių gimnazijos vardas. Nuo 1930-ųjų gimnaziją pavesta
globoti Šv.Kazimiero seserų kongregacijai. Gimnazijos globėja,
daug prisidėjusi prie jos įsteigimo, buvo motina Kaupaitė, įkūrusi
pačią kongregaciją ir vadovavusi iš Čikagos centro, vėliau motina
Imakulata ir motina Angela, kuri globojo gimnaziją iki 1940 metų.
Pirmoji Mergaičių gimnazijos direktorė buvo sesuo kazimierietė
M.Margarita- K.Milevičiūtė, kuriai vadovaujant susiformavo gimnazijos
pagrindai. Čia daugiausia mokytojavo vienuolės. Taip pat buvo
samdomos ir pasaulietės mokytojos, tačiau jos negalėjo būti klasių
auklėtojomis. Mergaičių gyvenimas gimnazijoje buvo gana reglamentuotas.
Kad jos per daug nenukryptų nuo griežtos dienotvarkės, šalia gimnazijos
įsikūrusio mergaičių pensiono buvo įrengti ir seserų kambariai.
Tačiau, nepaisant griežtos tvarkos, gyvenimas tekėjo visu pajėgumu:
gimnazija turėjo savo chorą, veikė įvairūs būreliai, buvo organizuojamos
šventės, sporto varžybos, įvairūs susitikimai. Dažni gimnazijos
svečiai buvo arkivyskupas J.Skvireckas, Maironis, J.Vaižgantas
ir kiti Bažnyčios hierarchai.
Saulės mergaičių gimnaziją daugiausia lankė aukštų valstybės
pareigūnų dukros. Čia mokėsi A.Stulginskio dukra Aldona Stulginskytė,
kitų žymių žmonių, generolų atžalos. Tačiau, pasak archyvų, gimnazijoje
mokėsi ir neturtingų tėvų vaikai, kuriems buvo daromos išimtys:
jiems nereikėjo mokėti už mokslą arba mokestis buvo sumažinamas
perpus. Ypač tokios išimtys buvo daromos mokytojų, savanorių,
kovų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę dalyvių vaikams.
1937-1938 metais gimnazijoje mokėsi apie 500 moksleivių. Tuo metu
gimnazija jau turėjo sukaupusi turtingą biblioteką, specializuotus
kabinetus, buvo pastovi mokymo sistema. Deja, 1940-aisiais gimnazijos
padėtis, kaip ir visoje Lietuvoje, labai pasikeitė. Prasidėjo
okupacinis laikotarpis. Vokiečiai perėmė pastatą ir įkurdino jame
karo ligoninę, kuri tarnavo ir sovietinei valdžiai. Tuo metu visos
vienuolės buvo atleistos, o gimnazija, pakeitus ją į mišrių lyčių
mokyklos statusą, buvo perkelta į Aklųjų kombinato pastatą Savanorių
prospekte. Pradžios mokyklos mokinukai buvo išsklaidyti po kitas
pradines mokyklas. Į senąjį pastatą mokiniai sugrįžo tik 1947
metais.
Istorijoje įkūnyta gimnazijos
dabartis
Sovietiniais laikais gimnazija
prarado ilgus metus puoselėtas senąsias tradicijas ir buvo priversta
laikytis sovietinės ideologijos. Tačiau gyvenimas nesustojo. Gimnazija
vadinosi Kauno VIII vidurine mokykla, o vėliau J.Aleksonio vidurine
mokykla. V.Jeruševičiaus teigimu, sovietiniu laikotarpiu ypač
išsiskyrė septintasis dešimtmetis. Tuo metu, 1962-aisiais, vadovaujant
A.Milkevičienei ir E.Pranevičiui, mokykloje buvo įvestas sustiprintas
matematikos ir fizikos mokymas, įkurti nauji atskirų mokymo dalykų
kabinetai. Mokykla įsitraukė į gamybinį mokymą ir tapo pirmąja
švietimo įstaiga, kurioje buvo pradėti dėstyti informatikos pradmenys.
1972 metais, vadovaujant L.Krasauskaitei, o prieš tai V.Želviui,
buvo pastatytas priestatas, įrengta nauja aktų salė.
Ypatingą reikšmę mokyklai turėjo A.Sellienė, kuri jai vadovauja
nuo 1979 metų iki šiol. Prasidėjus tautiniam atgimimui, 1989-aisiais
mokykla atgavo Saulės vardą, o 1993 metais išimties tvarka mokykla
atgavo gimnazijos statusą. Pasikeitus krašto situacijai, buvo
sugrąžinta senų laikų simbolika ir vyšninės spalvos uniforma.
Anot istorijos mokytojo V.Jeruševičiaus, tai, kad mokykla atgavo
gimnazijos statusą, didžia dalimi prie to prisidėjo ir pačių mokinių
pasiekimai. Nuo 1962-ųjų mokyklos mokiniai gerai pasižymėdavo
tarptautinėse ir respublikinėse olimpiadose, įvairiuose konkursuose
laimėdavo prizines vietas. Iki 1986-ųjų mokykla buvo pati stipriausia
tiksliųjų mokslų srityje visoje Lietuvoje.
Šiuo metu gimnazija taip pat turi kuo pasigirti. Joje yra du profiliai:
realinis su tiksliųjų mokslų pakraipomis ir humanitarinis su socialine
ir kalbų pakraipomis. Gimnazija leidžia savo laikraštį Vivat
Sol, čia veikia dramos studija, meninės, sportinės, krašto pažinimo
ir kitos veiklos užsiėmimai. Gimnazijos pedagogai ypač rūpinasi
krikščioniškųjų vertybių puoselėjimu, todėl stengiasi palaikyti
ryšius su Prisikėlimo ir Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčiomis,
kasmet gimnazijoje vyksta meditaciniai vakarai Atmintis nemiršta,
Sušilkime Kalėdų viltim, atgaivinamos senos ir kuriamos naujos
tradicijos. Gražiai bendradarbiaujama su kitomis mokyklomis. Gimnazistai
džiaugiasi ryšiais su Estijos (Tartu), Švedijos, Norvegijos (Sendelfjordo)
mokyklomis, rengia įvairius projektus socialinėje, tiksliųjų mokslų
srityse. Gimnazijoje ypač populiarus projektinis darbas. Mokytojai,
pagal savo sritis susibūrę į įvairias bendrijas, įtraukia moksleivius
į projektinę veiklą, taip skatindami juos plačiau gilintis į tam
tikras temas, skatindami rinkti ir studijuoti medžiagą, savarankiškai
dirbti ir kritiškai mąstyti. Gimnazijoje dirbančių mokytojų pagrindinė
nuostata yra, suteikiant jaunam žmogui išsilavinimo sąlygas ir
kokybę, ugdyti dorą, sąžiningą, laisvą, kūrybingą, atvirą ir iniciatyvų
pilietį. O tokių piliečių, iš viso išleidusi 74 laidas, gimnazija
išugdė tikrai nemažai. Jos mokiniais yra rašytoja B.Pukelevičiūtė,
akademikai A.Buračas ir V.Paulauskas, Seimo narys A.Saudargas,
olimpinis čempionas G.Umaras, žurnalistas E.Jekelaitis ir daugelis
kitų, vienaip ar kitaip Lietuvai nusipelniusių bei žinomų žmonių.
Kauno miesto savivaldybės meras A.Garbaravičius jubiliejaus proga
gimnaziją sveikino tokiais žodžiais: Skirtingai klostosi buvusių
sauliokų likimai, bet gimnazijai, išugdžiusiai nemažai garsių
žmonių, tenka pelnyta garbė. (...) Koks simbolinis mokyklos vardas
Saulė. Jis apima viską: ir siekį vadovautis gėrio kodeksu,
išmintimi bei žmogiškumu, ir sielos jautrumą, smalsumą ar akylumą,
ir darbo prasmės pojūtį.
Lina KLUSAITĖ
© 2003 "XXI amžius"