Arkivyskupo Mečislovo Reinio
vardui įamžinti
Lapkritį minėsime 50-ąsias arkivyskupo
Mečislovo Reinio (1884 1953) mirties Vladimiro kalėjime metines.
Arkivyskupas Mečislovas 2000 metais kartu su 114 lietuvių Popiežiaus
paskelbtas kankiniu (tad galima melstis ne tik už jį, bet ir į
jį), jam užvesta beatifikacijos kėlimo į Altorių garbę byla.
Tik visos tautos maldos gali išmelsti Dievą pagreitinti bylos
sėkmę, kad lietuvių tauta galėtų didžiuotis dar vienu Palaimintuoju.
Tačiau meldžiantis turime kuo plačiau žinoti ir apie tą asmenį,
dėl ko ir į ką meldžiamės, apie arkivyskupą Mečislovą.
Arkivyskupas M.Reinys gimė ir augo Madagaskaro kaime (pusiaukelė
tarp Daugailių ir Antalieptės), pirmąsias šv. Mišias aukojo gimtojoje
Daugailių parapijoje. Daugailių šventoriuje klebono kan. Petro
Baltuškos iniciatyva pastatytas paminklinis kryžius ir supiltas
simbolinis kapas, kuriame palaidota kapsulė su žemėmis iš Vladimiro
kalėjimo kalinių kapų (žemių saują parvežė žurnalistė Aldona Kudžmaitė,
Šv. Mikalojaus bažnyčios klebonas Edmundas Paulionis ir politinis
kalinys Viktoras Petkus). Daugailių pagrindinės mokyklos muziejuje
(vadovė mokyt. Rita Jurkevičienė) saugoma nemažai unikalių eksponatų,
susietų su arkivyskupu M. Reiniu (daugumą jų surinko kan. P. Baltuška).
Tad neatsitiktinai dabar uteniškiai pritaria ir palaiko ilgalaikės
arkivyskupo M.Reinio garsinimo programos idėją.
Šiam tikslui balandžio 24 dieną į pasitarimą pas Utenos naujai
išrinktą merą Alvydą Katiną atvyko Utenos dekanas kun. Algirdas
Butė, Daugailiu bažnyčios klebonas kan. Petras Baltuška ir Vilniaus
universiteto RSTC vyr. mokslo darbuotoja dr. Aldona Vasiliauskienė.
Buvo aptartos įvairios priemonės, kurios padėtų plačiau susipažinti
su arkivyskupo M.Reinio gyvenimu, jo darbais mokslo srityje, visuomenine
bei politine veikla (kurį laiką buvo užsienio reikalų ministru),
jo dvasingumu, pasiaukojama tarnyste Dievui ir žmonėms. Juk arkivyskupas,
nepaisydamas sovietinės valdžios bei KGB šantažų ir grasinimų,
sugebėjo išlikti tvirtas ir ryžtingas savo įsitikinimais. Todėl
sovietinio teisingumo 1947 metais buvo nuteistas net aštuoneriems
metams kalėjimo. Tačiau jis sovietų valdžiai liko skolingas
neišsėdėjo, kiek jam buvo paskirta, Dievas anksčiau nutraukė
jo kančias, pasiimdamas į Amžinybę.
Pasitarime buvo kalbėta apie populiarių straipsnių spaudoje skelbimą,
paskaitas, konferencijas bei kitokius renginius, kurių planą pateikė
dr. A.Vasiliauskienė. Buvo numatyta preliminari komisija arkiv.
M.Reinio atminimui įamžinti, kurią turėtų sudaryti: rajono meras
Alvydas Katinas, Utenos dekanas kun. Algirdas Butė, Daugailių
bažnyčios klebonas kan. Petras Baltuška, akademikas Algirdas Gaižutis
(Vilnius), dr. Aldona Vasiliauskienė (Vilnius), Rita Jurkevičienė
( mokytoja, Daugailiai), Antanas Panavas (Švietimo ir sporto skyriaus
vedėjas), Jūratė Misiūnienė (Kultūros skyriaus vedėja), Lilija
Jovarienė (Utenos kraštotyros muziejaus direktorė), Algirdas Palskis
(Utenos kultūros centro direktorius). Pasitarimas Utenoje tarsi
pirmoji kregždė, rengiantis arkivyskupo M. Reinio 50-osioms mirties
metinėms, tikėkimės, sulauks ir daugiau sekėjų.
Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ
Utena
© 2003 "XXI amžius"