Lietuvos
Katalikų Bažnyčia sovietinės okupacijos metais
Katalikų Bažnyčia yra pagrindinis
reakcijos ramstis Lietuvoje
Antanas Sniečkus, 1963 m.
Praėjusių metų pabaigoje išleista
Arūno Streikaus knyga Sovietų valdžios antibažnytinė politika
Lietuvoje (1944-1990) (Vilnius, LGGRTC, 2002, 374 p.) parašyta
autoriaus disertacinio darbo pagrindu. Knygos anotacijoje rašoma:
Šis darbas - tai pirmas nuodugnus sovietų valdžios pastangų sugriauti
Lietuvoje Bažnyčią tyrimas, apimantis visą sovietinės okupacijos
laikotarpį. O empyrinį pagrindą sudaro archyviniai dokumentai,
kurių daugumos iki šiol nebuvo mokslinėje apyvartoje. Darbe taikyti
politinės istorijos tyrimams būdingi aprašomasis, lyginamasis
ir probleminės analizės metodai.
|
Ar
bus reabilituotas Romas Kalanta?
|
Šiemet gegužės 14-ąją paminėti
Romo Kalantos
31-ųjų žūties metinių atėjo Kauno miesto vadovai
|
Visa Lietuva ir pasaulis buvo sukrėsti
sužinoję, kad 1972 m. gegužės 14 d. Kaune, miesto sode prie Muzikinio
teatro, susidegino kaunietis Romas Kalanta. Jis pasirinko mirtį
už Lietuvos laisvę. Jaunimui atsiliepus spontaniškomis demonstracijomis,
komunistinė valdžia, pasitelkusi gydytojus psichiatrus J.Gutmaną,
A.Daukšienę, V.Bernerį, J.Andriuškevičienę ir J.Šurkų, sukurpė greitą
diagnozę velioniui - šizofrenija.
Šiemet sukako jau 31 metai nuo R.Kalantos žūties, tačiau ir dabar
gydytojai niekaip nedrįsta pripažinti šio žmogaus drastiško, pasiaukojamo
poelgio apgalvotu sąmoningu žygdarbiu. Dar gyvi likę psichiatrai,
anais laikais pasirašę apgaulingą diagnozę susideginusiam R.Kalantai,
turi atsakyti Lietuvos visuomenei į tuos pačius klausimus, kuriuos
jiems pateikė tuomet (1972 m.) Kauno prokuratūra. Jie turi remtis
tuo, kad kiti keturi psichiatrai 1989 metais R.Kalantą pripažino
psichiškai sveiku. Šį klausimą dar 1992 m. gegužės 14 d. iškėlė
51 žmogus R.Kalantos žuvimo vietoje.
|