|
Pažaislis
ir šventojo Vaitiekaus Adalberto misija Prūsijoje
|
Šv. Kazimiero kongregacijos
sesuo Judita visada mielai talkina spaudos atstovams, suteikdama
galimybę priešais Kapitulos durų portalą fotografuoti aukštai
esančias freskas |
X amžiuje įsteigus Šventosios
Romos (Vokietijos) imperiją ir jos vadovui Otonui I inicijavus
hercoginių vyskupijų struktūros joje sukūrimą (pavyzdžiui, Magdeburgo
arkivyskupija buvo įkurta 968 metais), kilo popiežių valdžios
krizė. Dėl to prasidėjo judėjimas už Bažnyčios reformą, jo centru
tapo Kliuni (Cluny) benediktinų vienuolynas (įsteigtas 910 metais).
Tokiomis sąlygomis buvo atnaujinama šv. Benedikto regula ir stiprėjo
kuriama naujų vienuolynų kongregacija.
Benediktinas šv. Romualdas (950-1027) buvo vienas aktyviausių
reformatorių. Jis 1012 metais Kampo Maldolyje įkūrė pirmąjį kamaldulių
vienuolyną. Tuo metu vienuolių misijos į Šiaurės ir Vidurio Europos
kraštus priklausė ir nuo popiežiaus, ir nuo imperatoriaus, o joms
vadovavo valstybės remiama vyskupijų organizacija.
996 metais Romoje Otonas III (979-1002) buvo karūnuotas Šventosios
Romos imperatoriumi. Tuomet kilo idėja atnaujinti imperiją ir
sukrikščioninti Vidurio Europos šalis. Į šios idėjos realizavimą
įsitraukė ir Lenkijos kunigaikštis Boleslovas Narsusis, nes prūsų
krypties pasirinkimas atitiko jo interesus.
|
|
Vieta,
tapusi Lietuvos pasididžiavimu
Pažaislis, perėjęs per visas karų
audras kartu su Lietuva, atgijo. Aptvarkius viso ansamblio-vienuolyno
pastatus, išorę, restauravus bažnyčios vidų, freskas ir kitas meno
vertybes, Pažaislis tapo Lietuvos pasididžiavimu.
Jį kasmet aplanko 50 tūkst. žmonių, iš jų 18 tūkst. yra rengiamos
ekskursijos (statistika paskelbta Pažaislio vienuolyno). Turistai
atvyksta iš viso pasaulio, reprezentuodami daugelį tautų, rasių
bei tikėjimų. Visi stebisi ten esančiu gamtos grožiu ir ne be reikalo
pavadintu Ramybės kalnu. Kasmet atvažiuoja daug autobusų su mokyklinio
amžiaus vaikais iš visos Lietuvos. Tai yra Lietuvos mokytojų nuopelnas.
|
|