Pirmasis puslapis
Kikščionybė šiandien
Ora et labora
Katalikų bendruomenėse
Darbai
Mums rašo
Atmintis
Žvilgsnis
Kryžkelės
Rinka
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Popiežius iškelia šventųjų pavyzdį ir prašo maldų už jo misiją

Popiežių Joną Paulių II su 83-iuoju gimtadienu sveikina Lenkijos prezidentas Aleksandras Kvašnievskis

Lenkų katalikų „nacionalinės piligrimystės“ į Romą metu, dešimtims tūkstančių tikinčiųjų kartu su Lenkijos Bažnyčios ir valstybės vadovais sveikinant Šventąjį Tėvą su 83-iuoju gimtadieniu, praėjusį sekmadienį, gegužės 18 dieną, popiežius Jonas Paulius II kanonizavo du žymius lenkų religinius veikėjus – vyskupą Jozefą Sebastianą Pelčarą (1842-1924) ir vienuolę Uršulę Ledochovską (1865-1939). Tose pačiose kanonizacijos iškilmėse šventosiomis taip pat buvo paskelbtos italų vienuolės Marija de Matias (1805-1866) ir Virginija Čenturione Bračeli (1587-1651). Popiežius taip pat dėkojo už gausius sveikinimus ir tikinčiųjų prašė melstis, kad Dievas jam padėtų ištikimai atlikti patikėtą misiją.
Šventojo vyskupo nuopelnai Bažnyčiai ir tėvynei

Naujasis šventasis vyskupas J.Pelčaras, žymus XIX-XX amžių sandūros intelektualas ir sielovadininkas, dėl savo nuopelnų neretai vadinamas „lenkų tautos dvasiniu ugdytoju“. Jis gimė 1842 m. sausio 17 d. nedideliame Korčinos miestelyje pietvakarių Lenkijoje, pamaldžioje šeimoje. Besimokydamas Žešovo gimnazijoje, nusprendžia gyvenimą paskirti Dievo tarnystei. „Žemiškieji idealai greitai išblunka. Aš matau gyvenimo idealą aukoje, ir aukos idealas yra kunigystė“, - rašė savo dienoraštyje jaunasis Jozefas Sebastianas.
Po mokslo gimnazijoje, 1860 metais jis įstojo į Perėmyslio kunigų seminariją, kurią baigęs 1864-ųjų liepos 17 d. buvo įšventintas kunigu. Kurį laiką dirbo parapijos kunigu, o 1866 metais buvo išsiųstas tęsti studijų į Romą, kur „Collegium Romanum“ (dabar Grigaliaus universitetas) ir Šv. Apolinaro institute (dabar Laterano universitetas) apgynė kanonų teisės ir teologijos doktoratus. Grįžęs į Lenkiją buvo paskirtas Peremyslio seminarijos profesoriumi (dirbo nuo 1869 iki 1877 metų), o vėliau darbavosi Krokuvos Jogailos universitete (1877-1899).
Būdamas Teologijos fakulteto profesoriumi ir dekanu, jis įgijo išmintingo dėstytojo ir gero organizatoriaus reputaciją, gebančio draugiškai bendrauti su jaunais žmonėmis. Dėl tokio vertinimo universiteto bendruomenė jam netgi kuriam laikui buvo patikėjusi „Alma Mater“ rektoriaus pareigas. Norėdamas paskirti save žmonių tarnystei, kunigas J.Pelčaras neapsiribojo akademine veikla, bet įsitraukė ir į socialinį bei švietėjišką sąjūdį. Jis buvo aktyvus Šv. Vincento Pauliečio asociacijos narys ir net šešiolika metų vadovavo Lenkijos liaudies švietimo draugijai, rūpindamasis tautos kultūriniu ir dvasiniu ugdymu.
Tuo metu jis įsteigė šimtus bibliotekų, susitikimuose su paprastais žmonėmis perskaitė jiems gausybę švietėjiškų paskaitų, išleido ir išplatino tūkstančius knygų istorine ir teologine tematika. 1891 metais įsteigė Švč. Mergelės Marijos, Lenkijos Karalienės broliją, kuri, be ypatingo pamaldumo Dievo Motinai, taip pat rūpinosi vargšais ir bedarbiais, kūrė profesines mokyklas jaunimui, išlaikė našlaitynus. 1894 metais kunigas J.Pelčaras įkūrė Švč. Jėzaus Širdies tarnaičių kongregaciją, kurios narės rūpinosi vargšais ir ligoniais, o taip pat jaunų merginų dvasiniu ugdymu.

Vilniaus arkivyskupijoje

Vilniaus dekanate

Pagerbtas Lenkijos globėjas, apaštalavęs Lietuvoje

Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios prefektas kun. Lionginas Virbalas prie Šventojo Andriejaus Bobolos relikvijų

Vilnius. Gegužės 16-ąją, kaip ir kasmet tą dieną, Šv. Kazimiero bažnyčioje buvo pagerbtas šv. Andriejaus Bobolos (1591-1657) atminimas.
Pernai Lenkijos globėju paskelbtas šv. Andriejus Bobola savo žemiškąjį gyvenimą labiau buvo susiejęs su Lietuva. 1611 metais Vilniuje jis įstojo į Jėzaus draugiją, Vilniaus universitete studijavo filosofiją ir teologiją, dirbo įvairiuose Lietuvos jėzuitų provincijos namuose. Vilniuje šv. Andriejus Bobola praleido beveik trečdalį savo gyvenimo. Net dvylika metų jis dirbo Šv. Kazimiero bažnyčioje: buvo pamokslininkas, nuodėmklausys, bažnyčios rektorius, vadovavo miestiečių Marijos sodalicijai. Būtent šioje bažnyčioje 1622 metais jis buvo įšventintas kunigu, o 1630-aisiais davė iškilmingus vienuolio įžadus.

Panevėžio vyskupijoje

Biržų dekanate

Kun. Petras Nykštas (viduryje) tarp globos namų gyventojų

Ramūs dėl savo senatvės

Biržai. Į Šv. Vincento Pauliečio globos namų kiemą neseniai įvažiavo devynių vietų mikroautobusas. Nuo pernai metų gegužės mėnesio namai neturėjo jokios transporto priemonės. Iki to laiko jie naudojosi buvusio Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebono kun. Stasio Kazėno paliktu lengvuoju automobiliu. Tačiau dėl techninio susidėvėjimo jo nebeleido eksploatuoti. Visur buvo ieškota lėšų, kad globos namai galėtų įsigyti mikroautobusą. Čia padėjo Olandijos Brentano labdaros fondas. Pagaliau nekantriai lauktas mikroautobusas pasirodė Biržuose. Juo seneliai galės ne tik nukakti pas gydytojus, bet ir aplankyti buvusius namus ar artimųjų kapus.

Pažaislis ir šventojo Vaitiekaus Adalberto misija Prūsijoje

Šv. Kazimiero kongregacijos sesuo Judita visada mielai talkina spaudos atstovams, suteikdama galimybę priešais Kapitulos durų portalą fotografuoti aukštai esančias freskas

X amžiuje įsteigus Šventosios Romos (Vokietijos) imperiją ir jos vadovui Otonui I inicijavus hercoginių vyskupijų struktūros joje sukūrimą (pavyzdžiui, Magdeburgo arkivyskupija buvo įkurta 968 metais), kilo popiežių valdžios krizė. Dėl to prasidėjo judėjimas už Bažnyčios reformą, jo centru tapo Kliuni (Cluny) benediktinų vienuolynas (įsteigtas 910 metais). Tokiomis sąlygomis buvo atnaujinama šv. Benedikto regula ir stiprėjo kuriama naujų vienuolynų kongregacija.
Benediktinas šv. Romualdas (950-1027) buvo vienas aktyviausių reformatorių. Jis 1012 metais Kampo Maldolyje įkūrė pirmąjį kamaldulių vienuolyną. Tuo metu vienuolių misijos į Šiaurės ir Vidurio Europos kraštus priklausė ir nuo popiežiaus, ir nuo imperatoriaus, o joms vadovavo valstybės remiama vyskupijų organizacija.
996 metais Romoje Otonas III (979-1002) buvo karūnuotas Šventosios Romos imperatoriumi. Tuomet kilo idėja atnaujinti imperiją ir sukrikščioninti Vidurio Europos šalis. Į šios idėjos realizavimą įsitraukė ir Lenkijos kunigaikštis Boleslovas Narsusis, nes prūsų krypties pasirinkimas atitiko jo interesus.

Parodomosios pamokos tikybos mokytojams

Tikybos pamoką Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijoje veda mokytoja Vida Kačinienė

Pastaruoju metu Šilalės dekanate didelis dėmesys skiriamas tikybos mokytojų dalykiniam bei metodiniam pasirengimui. Šilalės švietimo centre vyksta seminarai, kuriuose, dalyvaujant Šilalės bažnyčios kunigams Petrui Merliūnui ir Virginijui Palioniui, aptariami tikybos vadovėliai, šio dalyko programos, dalijamasi dėstymo patirtimi.
Prieš kurį laiką į Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnaziją buvo susirinkę rajono tikybos mokytojai. Dalyvaujant klebonui dekanui kan. P.Merliūnui ir Laukuvos bažnyčios klebonui kun. Stasiui Toleikiui, gimnazijos direktorės pavaduotojai Irenai Chramelienei, tikybos mokytojai stebėjo parodomąją pamoką trečioje klasėje, kurią vedė šios mokyklos tikybos mokytoja Vida Kačinienė. Pamokos tema buvo „Susitikimas su Jėzumi keičia žmonių gyvenimą“. Pamoka buvo sklandi, vaikams patraukli. Remtasi gyvais pavyzdžiais, ne vien tikybos, bet ir apskritai dorinio ugdymo požiūriu, diskutuota su vaikais apie tai, iš kur ateina gerumas. Trečiokai aktyviai dalyvavo pamokoje.
Stebėtą pamoką tikybos mokytojai aptarė drauge su kunigais. Po to mokytojai išklausė kan. P.Merliūno nuostatas apie tikybos mokymą, vaikų rengimą Pirmajai Komunijai ir t.t. Tuo pačiu dekanas paragino vaikams skaityti jiems skirtą laikraštuką „Kregždutė“, o mokytojams – laikraštį „XXI amžius“ ir kitus katalikiškus leidinius, kelti kvalifikaciją.

Daug ligų ir persekiojimų iškentęs
A†A kun. jubil. Jonas Palukaitis (1904-1927-2003)

Kun. jubil. Jonas Palukaitis

Balandžio 6 dieną mirė Prienų parapijos altaristas kunigas jubiliatas Jonas Palukaitis. Velionis pernai atšventė 75 metų kunigystės jubiliejų, o šiemet buvo bebaigiąs 99-uosius amžiaus metus.
Kun. Jonas Palukaitis gimė 1904 m. balandžio 29 d. Kudirkos Naumiesčio (tuomet Vladislavovo) parapijoje, Kasikėnų kaime. Mokėsi Vladislavovo pradinėje mokykloje, „Žiburio“ gimnazijoje Šakiuose ir Kudirkos Naumiestyje. 1921 metais įstojo į kunigų seminariją Gižuose, kurią baigė 1927-aisiais, ir Vilkaviškio vyskupo Antano Karoso buvo įšventintas kunigu. Iki 1941 metų kun. J.Palukaitis vikaravo Šventežeryje, Seirijuose, Žemojoje Panemunėje, Šakiuose, Vilkaviškio Katedroje ir Virbalyje. Vėliau buvo paskirtas Zapyškio klebonu, o 1950-aisiais perkeltas į Vilkaviškį šios parapijos klebonu ir dekanu. 1952 metais kun. J.Palukaitis buvo areštuotas, nuteistas 25–eriems metams lagerio ir išvežtas į Sibirą, bet po dvejų metų grąžintas į Lietuvą. Iki 1960 metų ėjo altaristo pareigas Kauno Arkikatedroje, Sintautuose ir Alytaus Šv. Angelų sargų parapijoje. Porą metų vikaravo Veisiejuose, o 1962-aisiais paskirtas Krosnos parapijos klebonu. Po metų už vaikų katechizavimą valdžia iš jo atėmė registracijos pažymėjimą ir neleido eiti pareigų. 1964 metais kun. J.Palukaitis buvo paskirtas altaristu į Leipalingį, paskui po vienerius metus vikaravo Kalvarijoje ir Kapsuke (Marijampolėje). Nuo 1967 metų ėjo klebono pareigas Sangrūdoje, o nuo 1970-ųjų – Alksninėje. 1975 metais buvo paskirtas altaristu į Kalvariją, o po metų iškeltas į Prienus šios parapijos altaristu su vikaro teisėmis ir pareigomis. Prienų parapijoje darbavosi daugiau nei du dešimtmečius. Dėl sveikatos amputavus iš pradžių vieną, o po to ir kitą koją, kun. jubil. J.Palukaitis nuo 2001 metų iki mirties gyveno pas savo giminaičius Teresę ir Vilių Valeckus Vilniuje, kur buvo jų rūpestingai slaugomas ir globojamas.

Mirė ilgametis Girdžių klebonas
A†A kun. jubil. Viktoras Šauklys, MIC, (1908-1933-2003)

Kun. jubil. Viktoras Šauklys, MIC

Balandžio 14 dieną, eidamas 96-uosius amžiaus ir 70-uosius kunigystės metus, mirė Girdžių parapijos (Jurbarko r.) altaristas kunigas jubiliatas Viktoras Šauklys, MIC.
Kun. V. Šauklys gimė 1908 m. sausio 13 d. Raseinių rajone, Stakių parapijos Gudžiūnų kaime. Mokėsi gimtinės pradžios mokykloje. Baigė Marijampolės marijonų gimnaziją, kurioje įsitraukė į marijonų gretas. Po studijų Kauno kunigų seminarijoje 1933 m. birželio 25 d. buvo įšventintas kunigu. Iki 1940 metų kunigavo Marijampolėje, kartu redaguodamas „Šaltinį”. Vėliau paskirtas į Skardupius, kur reikėjo statyti bažnyčią. Baigus mūrijimo darbus, kun. V. Šauklys, MIC, perkeltas į Vilnių: čia iki 1941 metų darbavosi Šv. Ignoto bažnyčioje ir Aušros Vartuose. Praūžus frontui, sugrąžintas į Marijampolę, kur rūpinosi nuo karo nukentėjusių bažnytinių pastatų remontu. Vėliau ėjo Ukmergės Švč. Trejybės parapijos vikaro pareigas. Septynerius metus praleido Vladimiro kalėjime ir porą metų tremtyje Uchtoje. 1957 metais paskirtas Viduklės parapijos altaristu. 1965-1971 metais vikaravo Gruzdžiuose ir Šiupyliuose. 1971 m. lapkričio 30 d. paskirtas Girdžių parapijos administratoriumi, o nuo 1996 metų iki mirties buvo šios parapijos altaristas. Sovietmečiu kun. V.Šauklys padėjo ugdyti kunigus pogrindžio seminarijoje, parengė keletą pamokslų rinkinių ir populiarių rašinių apie palaimintąjį arkivyskupą Jurgį Matulaitį.

Paminėtas ilgametis klebonas

Kunigas Petras Adomonis

Nuo 1990 metų iki mirties Utenoje dirbęs kunigas Petras Adomonis (1922 01 22–2001 04 16) išlikęs ne tik savo artimųjų, brolių kunigų atmintyje – nepamiršo jo ir parapijiečiai. O pamiršti neleidžia ne tik plati sielovadinė dekano veikla, bet ir įvairūs kiti darbai: mokykla, darželis, ligoninė, „Caritas“, Lietuvių katalikų mokslo akademija. Romos popiežiškojo Grigaliaus universiteto prof. kun. Antano Liuimos, SJ, bei kunigo P. Adomonio iniciatyva atkurta „Saulės“ katalikiškos dvasios vidurinė mokykla. Vėliau dekano daug kovota: rašyta ir kalbėta, kad būsimoji „Saulės“ gimnazija išlaikytų katalikišką dvasią.
1995 metais per Šv. Pranciškaus atlaidus kun. P. Adomonis pašventino Utenos šv. Klaros palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę ir jos šviesią, jaukią koplytėlę. Ši ligoninė, įkurta dekano P. Adomonio didelių pastangų dėka (jis tapo direktoriumi ūkinei ir finansinei veiklai), – vienintelė religinės bendruomenės įsteigta ligoninė iš 70-ies tokio tipo ligoninių Lietuvoje. Ji skirta nepagydomų ligonių slaugai, tačiau ligonių kančią lengvino dekano dėmesys, seselių pranciškonių meilė, jų rankų šiluma.

Ar bus reabilituotas Romas Kalanta?

Šiemet gegužės 14-ąją paminėti Romo Kalantos 31-ųjų žūties metinių atėjo Kauno miesto vadovai

Visa Lietuva ir pasaulis buvo sukrėsti sužinoję, kad 1972 m. gegužės 14 d. Kaune, miesto sode prie Muzikinio teatro, susidegino kaunietis Romas Kalanta. Jis pasirinko mirtį už Lietuvos laisvę. Jaunimui atsiliepus spontaniškomis demonstracijomis, komunistinė valdžia, pasitelkusi gydytojus psichiatrus J.Gutmaną, A.Daukšienę, V.Bernerį, J.Andriuškevičienę ir J.Šurkų, sukurpė greitą diagnozę velioniui - šizofrenija.
Šiemet sukako jau 31 metai nuo R.Kalantos žūties, tačiau ir dabar gydytojai niekaip nedrįsta pripažinti šio žmogaus drastiško, pasiaukojamo poelgio apgalvotu sąmoningu žygdarbiu. Dar gyvi likę psichiatrai, anais laikais pasirašę apgaulingą diagnozę susideginusiam R.Kalantai, turi atsakyti Lietuvos visuomenei į tuos pačius klausimus, kuriuos jiems pateikė tuomet (1972 m.) Kauno prokuratūra. Jie turi remtis tuo, kad kiti keturi psichiatrai 1989 metais R.Kalantą pripažino psichiškai sveiku. Šį klausimą dar 1992 m. gegužės 14 d. iškėlė 51 žmogus R.Kalantos žuvimo vietoje.

Žemdirbiai siekia teisingumo

Kalvarijos turgavietėje su protestuotojais susitiko Žemės ūkio rūmų prezidentas Jonas Ramonas

Didieji ir mažieji

Kaime toliau auga nepasitenkinimas šalies valdžios vykdoma žemės ūkio politika. Jau būta ne vieno mitingo, kelių blokadų, kitokių protesto akcijų, apie sunkią sodiečių padėtį kalbėta žemdirbių suvažiavimuose, tačiau padėtis nė kiek negerėja. Priešingai, ji tolygio ir nuosekliai prastėja. Ypač bloga pieno gamybos padėtis, o tiksliau – žeminančiai maži užmokesčiai už pieną. Štai per šių metų balandžio mėnesio pirmą dekadą žemdirbiams už 1 kg pieno buvo mokama po 35 centus, per antrą dekadą - po 34 centus, o savikaina buvo 72 centai. Paskaičiuota, kad pernai pajamos už pieną sumažėjo apie 58 milijonus litų, šiemet gali kristi dar apie 130 milijonų. Tiesa, kaip teigė Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorius dr. Donatas Stanikūnas, šios bėdos būdingesnės stambiesiems ūkininkams. Esą jie į pieno gamybą investuoja daugiau lėšų negu kelias karves laikantys smulkesnieji ir vidutinieji ūkininkai. Kelias dešimtis ar daugiau galvijų turintiems ūkininkams nemažai kainuoja mechaninio melžimo ir kitos įrangos priežiūra bei eksploatacija, elektra, pastatų išlaikymas ir kt. Smulkesniesiems ūkininkams daug įrangos nereikia, mažiau ir kitų išlaidų, todėl ir pieno gavybos savikaina esanti mažesnė. Tačiau vargu ar jiems džiugu gauti už pieną tokius menkus centus, kurie nepadengia gamybos išlaidų.

Tie patys šokiai

Parlamentaras V.Uspaskich atgabeno į Vyriausiąją rinkimų komisiją daugiau kaip 300 tūkstančių piliečių parašų jo vardu pavadintam referendumui paremti. Kaip žinoma, vadinamajai iniciatyvinei grupei tam referendumui rengti priklauso ir V.Uspaskich kolega Rolandas Pavilionis, kuriam pernai nepavyko surinkti reikiamo parašų skaičiaus, inicijuojant referendumą prieš Lietuvos stojimą į NATO. Dabar R.Pavilionis gali būti patenkintas. Už jo nesėkmę su kaupu atsilygino oligarchas. Apie tą parašų rinkimų akciją, vykusią tris mėnesius, sklido ir tebesklinda daugybė gandų. Ką ten gandų. Daugelis savo akimis regėjo, kaip referendumo metu dėl Lietuvos narystės ES gegužės 10-11 dienomis parašų rinkikai, atkakliai siūlę naiviems rinkėjams pasirašyti už V.Uspaskich referendumą, teigė, jog tai parašai už Lietuvos narystę Europos Sąjungoje… Į parašų rinkimo akciją buvo įtraukta ir V.Uspaskich vadovaujama Verslo darbdavių konfederacija. Ši organizacija, tariamai besirūpinanti verslo reikalais, iš tiesų yra asmeninė V.Uspaskich partija. Beje, viename savo interviu V.Uspaskich to ir neslepia. Netgi Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas savo frakcijos nario V.Uspaskich iššūkį tokiais būdais renkant parašus iš pradžių įvertino gana griežtai ir net svarstė oligarchą frakcijoje. Tačiau labai greitai A.Paulauskas apsiramino, nors praėjusį pirmadienį pareiškė, jog dėl V.Uspaskich veiksmų kalba dar nebaigta. Iš tiesų bent jau neturėtų būti baigta. Juk niekas, išskyrus patį V.Uspaskich ir jo „iniciatyvinę grupę“, nepaneigė žiniasklaidos pranešimų, kad kai kuriems piliečiams buvo sumokėta už parašėlį. Tačiau daugelis pasirašiusių piliečių net nežinojo, po kuo pasirašo. Tiesa, V.Uspaskich tiesiogiai apgavo daugelį naivuolių, ypač pabrėžiant, jog referendumas rengiamas ne tik dėl Seimo rinkimų sistemos pakeitimo, bet dėl tiesioginių merų rinkimų.

Piligrimų turizmo agentūra „JUVETURA“ kviečia:

Šv. Petro bazilika Vatikane

San Mario de Angelio bazilika

Į piligrimų kelionę į Italiją gegužės 24 -31 dienomis

Maršrutas: Vilnius – Krokuva – Znojimas – Venecija – San Marinas – Asyžius – San Mario de Angelis – Roma – Vatikanas – Viena – Čenstakava – Vilnius.

Kelionės kaina – 570 Lt.
(„XXI amžiaus“ skaitytojams - 499 Lt).

Į turistinę apžvalginę pažintinę poilsinę piligrimų kelionę į ČEKIJĄ, ITALIJĄ, AUSTRIJĄ, LENKIJĄ birželio 6-11 dienomis

Maršrutas: Vilnius – Vranovas (poilsis Čekijos nacionaliniame parke prie upės) – Venecija – Viena – Znojimas – Čenstakava – Krokuva – Vilnius.

Kelionės kaina – 365 Lt.

Vilnius, Bazilijonų g. 3. Tel./faks.: 8-5-2314006 (9-15 val.),
8-5-2645736 (nuo 18 val.), 8-673-38624 (mob.).