Kunigą Vladą Mironą prisimenant
Nuo vieno žymiausių prieškario
Lietuvos valstybės veikėjo kunigo Vlado Mirono mirties sukako
50 metų.
V.Mironas gimė 1880 m. birželio 22 d. Kuodiškių kaime, Panemunio
valsčiuje. Mokėsi Panemunyje, Mintaujos gimnazijoje. 1901 metais
baigė Vilniaus kunigų seminariją, o 1904 metais - Peterburgo dvasinę
akademiją. Tais pat metais buvo įšventintas kunigu. Iš pradžių
jis buvo Vilniaus privačių mokyklų kapelionu, vėliau klebonu Choroščiuje,
Valkininkuose, Dauguose, Merkinėje.
Jau lankydamas Mintaujos gimnaziją, V.Mironas kartu su kitais
ten besimokančiais lietuviais mokiniais atsisako kalbėti maldą
rusų kalba, už tai 1896 metais jį iš gimnazijos pašalino. 1917
metais kun. V.Mironas dalyvavo Organizaciniame komitete Lietuvių
suvažiavimui sušaukti, o rugsėjo 18-22 dienomis - ir Lietuvių
konferencijoje. Čia jis buvo išrinktas Lietuvos tarybos nariu,
o pirmame Tarybos posėdyje - ir jos prezidiumo nariu bei antruoju
prezidiumo pirmininko pavaduotoju. Savo darbą Taryboje kun. V.Mironas
vainikavo vasario 16 dieną pasirašydamas Nepriklausomybės paskelbimo
Aktą.
Ir Nepriklausomoje Lietuvoje kun. V.Mironas buvo aktyvus valstybės
ir visuomenės veikėjas. 1926 metais jį išrinko Seimo nariu, 1934
metais - Kauno savivaldybės nariu. 1929-1938 metais jis ėjo vyriausiojo
kariuomenės kapeliono pareigas, o 1938-1939 metais vadovavo XVIII
ir XIX ministrų kabinetams. Kurį laiką buvo Lietuvių tautininkų
sąjungos vyriausiosios valdybos vicepirmininkas ir pirmininkas.
Kun. V.Mironas buvo ne tik valstybės veikėjas, bet ir žymus visuomenininkas.
1911 metais jis buvo faktiškas Aušros savaitraščio leidėjas.
Šis iliustruotas laikraštis su priedais ėjo 1911-1915 metais,
iš pradžių kas dvi savaites, vėliau kas savaitę. Kun. V.Mironas
taip pat buvo akcinės bendrovės Pažanga pirmininkas. Ši bendrovė
leido ir platino knygas bei laikraščius, kurie propagavo tautinę
ideologiją. Dalyvavo ir kai kurių kitų bendrovių veikloje.
1940 metais, įvedus sovietų valdžią, kun. V.Mironas buvo suimtas
ir kalintas Alytaus ir Kauno sunkiųjų darbų kalėjimuose. Vokiečių
okupacijos metais jis gyveno savo ūkyje Bukančiškėse, netoli Daugų.
Pasibaigus karui, 1945-1947 metais klebonavo Vilniuje. Čia jis
vėl buvo suimtas ir išvežtas į Rusijos gilumą. Mirė 1953 m. vasario
17 d. Vladimire.
Algirdas MERKEVIČIUS
© 2003 "XXI amžius"