LKMA 80-mečio minėjimas
Gegužės 9 dieną Lietuvos katalikų
mokslų akademijos Klaipėdos skyriaus nariai susirinko paminėti
akademijos 80-metį. Jubiliejinį posėdį pradėjęs skyriaus pirmininkas
prof. Alfonsas Motuzas pakvietė maldai, kuriai vadovavo Telšių
vyskupas dr. Jonas Boruta, SJ, - LKMA prezidentas, Centro valdybos
pirmininkas. Vyskupas perskaitė išsamų pranešimą, kuriame atsispindėjo
akademijos bei nepriklausomos Lietuvos mokslo istorija.
1922 m. vasario 16 d. įkurtas Kauno universitetas, tad šią dieną
visos Lietuvos aukštosios mokyklos galėtų švęsti ir kaip akademinių
studijų atnaujinimą. Dar tais pačiais metais, neradus pakankamai
pajėgų katalikiškam universitetui steigti, pasirinktas kompromisinis
variantas: Kauno universitete įkurtas Teologijos-filosofijos fakultetas
bei Katalikų mokslų akademija.
Vyskupas aptarė ir istorinius momentus, kada XIX ir XX amžių sandūroje
Bažnyčia žengė atsinaujinimo žingsnius - nuo žemdirbystės kultūros
į kapitalistinius santykius. Buvo manyta, kad mokslas pakeis religiją,
bet tuomet kūrėsi Popiežiškoji mokslų akademija bei įvairios katalikiškos
akademijos.
Atsakymus į klausimą apie vienodėjančius gyvenimo papročius, besivienijantį
pasaulį ir kitus iššūkius Bažnyčiai pateikia II Vatikano Susirinkimas.
Anot prelegento, konstitucijoje Gaudium et spes įvertinama kultūros
dinamizmas, reikmė derinti mokslo šakų sklaidą, o žmogus turįs
tapti kultūros dalininku.
Prieškariu LKMA rūpinosi kelti mokslo pažangą ir krikščionišką
kultūrą, ugdė mokslininkus bei rėmė stipendijomis gabius studentus,
studijuojančius Vakarų Europos universitetuose.
1951 metais LKMA atkurta Romoje, jai daugelį metų vadovavo kun.
dr. A.Liuima. Išleista akademijos suvažiavimų medžiaga, mokslo
darbai atskirais tomais, o kas treji metai po įvairius universitetus
išsibarstę lietuviai susirinkdavo aptarti savo katalikišką veiklą,
skatinusią išeivijos lietuvišką kultūrą.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, LKMA tęsia išeivijos tradiciją
- glaustis prie universitetų. Vatikano II Susirinkimo iškeltus
uždavinius akademija atliko, mano vyskupas J.Boruta, o ateityje
mokslininkų įtaka visuomenei bus reikšminga, todėl aiškios gairės
veiklai numatytos popiežiaus Jono Pauliaus II laiške Novo millennium
ineunte. Popiežius kviečia ugdyti bendrystę tarp žmonių ir Bažnyčios,
kuri turi atsiliepti į pasaulio lūkesčius. Svarbus bendrystės
dvasingumas, lavinami bendruomenės nariai, jaučiamos ir įžvelgiamos
kitų teigiamybės, kaip dovana asmeniui ir visuomenei. Pasauliečiai
ieško ir iš naujo atranda savo pašaukimus per įvairias organizacijas,
susivienijimus. Bažnyčia negali pasiduoti agresyviam visuomenės
spaudimui, ji privalo aiškinti artimo meilės principus, kurie
tarnautų valstybės, politikos, šeimos interesams, o nuo to priklausytų
žmonijos ateitis. Reikėtų siekti atviro dialogo su kitomis konfesijomis
- kaip taikos sąsajų žemėje.
Anot vysk. J.Borutos, per 80 metų LKMA dirbo sėkmingai, tačiau
ne visada buvo pastebima. Vyskupas paragino siekti amžinumo vaisių.
Prof. dr. Alfonsas Motuzas apžvelgė Klaipėdos skyriaus, turinčio
34 narius, istoriją, mokslinę veiklą. Per dvylika metų nuveikta
daug: tyrinėta krikščioniška pedagogika, muzika, rengtos ir rengiamos
mokslinės konferencijos Vakarų Lietuvos katalikiškoji kultūra
(II, III), leidžiami to paties pavadinimo leidiniai. Anuometinio
Klaipėdos universiteto (KU) rektoriaus prof. Stasio Vaitiekūno
iniciatyva skyrius integravosi į universitetą, darbui atsivėrė
naujos galimybės. XVIII LKMA suvažiavimas 2000 m. birželio 26-30
d. vyko Klaipėdoje, jame dalyvavo apie 200 Lietuvos ir užsienio
mokslininkų. Suvažiavime aptarta turininga pastarųjų metų LKMA
veikla.
2001 metais įspūdingai paminėtas vyskupo Motiejaus Valančiaus
200-ųjų gimimo metinių jubiliejus. Vyko išvažiuojamosios mokslinės
konferencijos Kretingoje, Varniuose, Telšiuose. Tų metų skyriaus
veikla įvertinta, rektoriaus iniciatyva leidinys Vakarų Lietuvos
katalikiškoji kultūra kaip priedas prijungtas prie KU mokslinio
žurnalo Tiltai ir tapo prestižinis. Populiarios kasmetinės paskaitos
visuomenei Klaipėdos bažnyčiose pradėtos skaityti 2001 metais.
Per pastaruosius penkerius metus apginti trys habilitaciniai darbai,
šešios daktaro disertacijos, disertacijų pagrindu išleistos trys
mokslinės monografijos bei trys vadovėliai ir trys knygos studijos.
Greta mokslinės minties doc. Alvidas Remesa parašė dvi simfonijas,
daug giesmių.
Agapės metu jos dalyviai dalijosi prisiminimais.
Danguolė MISIUKONIENĖ
Klaipėda
© 2003 "XXI amžius"