XXI amžius

Ar bus reabilituotas Romas Kalanta?

Šiemet gegužės 14-ąją paminėti Romo Kalantos
31-ųjų žūties metinių atėjo Kauno miesto vadovai

Tomo Bauro (ELTA) nuotrauka

Visa Lietuva ir pasaulis buvo sukrėsti sužinoję, kad 1972 m. gegužės 14 d. Kaune, miesto sode prie Muzikinio teatro, susidegino kaunietis Romas Kalanta. Jis pasirinko mirtį už Lietuvos laisvę. Jaunimui atsiliepus spontaniškomis demonstracijomis, komunistinė valdžia, pasitelkusi gydytojus psichiatrus J.Gutmaną, A.Daukšienę, V.Bernerį, J.Andriuškevičienę ir J.Šurkų, sukurpė greitą diagnozę velioniui - šizofrenija.
Šiemet sukako jau 31 metai nuo R.Kalantos žūties, tačiau ir dabar gydytojai niekaip nedrįsta pripažinti šio žmogaus drastiško, pasiaukojamo poelgio apgalvotu sąmoningu žygdarbiu. Dar gyvi likę psichiatrai, anais laikais pasirašę apgaulingą diagnozę susideginusiam R.Kalantai, turi atsakyti Lietuvos visuomenei į tuos pačius klausimus, kuriuos jiems pateikė tuomet (1972 m.) Kauno prokuratūra. Jie turi remtis tuo, kad kiti keturi psichiatrai 1989 metais R.Kalantą pripažino psichiškai sveiku. Šį klausimą dar 1992 m. gegužės 14 d. iškėlė 51 žmogus R.Kalantos žuvimo vietoje.
Per vienuolika metų dėl R.Kalantos visiško reabilitavimo pasirašė 735 žmonės, 18 organizacijų ir daug visuomenės veikėjų. Bet Lietuvos Respublikos sveikatos ministerija neįpareigojo anų gydytojų psichiatrų atsakyti į prokuratūros pateiktus klausimus.
R.Kalantos reabilitavimo lygos nariai pareiškė: R.Kalanta turi būti visiškai reabilituotas! Pastatytas paminklas - tarsi reabilitacija (paminklo autorius - Lietuvos nacionalinės premijos laureatas Robertas Antinis), tačiau lygos nariai reikalauja, kad nebūtų mindžiojamas Romo Kalantos vardas, kuris įrašytas grindinio plokštėse. Jų nuomone, paminklas turi būti vertikalus, išreiškiantis žūstančio R.Kalantos veržimąsi į laisvę Lietuvai.

K.D.